Europoje dujų saugyklos prieš artėjantį šildymo sezoną užpildytos mažiausiai per pastaruosius penkerius metus. Lietuvos bankas (LB) įspėja, kad kartu su numatomu šildymo brangimu tai gali didinti įtampą.
LB Ekonomikos departamento skyriaus vadovė Saulė Skripkauskienė Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje teigė, kad mažesnį saugyklų užpildymą lėmė keli veiksniai. Tarp jų – Hormuzo sąsiaurio uždarymas ir karšta vasara Europoje, kai dalis dujų, paprastai kaupiamų žiemai, buvo panaudota elektros gamybai bei vėsinimui.
Pasak ekspertės, dabartinė naftos krizė yra viena didžiausių istorijoje. Dėl Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) konflikto uždarius Hormuzo sąsiaurį, sutrikdyta logistika, susijusi su maždaug penktadaliu pasaulio naftos pasiūlos.
Vis dėlto pasaulio ekonomika šį sukrėtimą atlaikė ne taip skaudžiai, kaip galėjo būti tikimasi. LB ekonomistės vertinimu, tam įtakos turi mažesnė pasaulio priklausomybė nuo naftos ir didesnis Europos atsparumas.
Be to, palyginti su laikotarpiu prieš trisdešimt metų, Europos Sąjunga tokiam pačiam bendrajam vidaus produktui (BVP) sukurti sunaudoja 70 proc. mažiau visų rūšių energijos. Nuo 1973 metų pasaulio ekonomikos priklausomybė nuo naftos sumažėjo maždaug 61 proc.
Skripkauskienė nurodė, kad krizės poveikį sušvelnino keli „amortizatoriai“: dalis gamintojų padidino naftos pasiūlą, kai kurios valstybės mažino jos paklausą, naftą keisdamos anglimi ar kitais energijos šaltiniais. Be to, krizė prasidėjo tuo metu, kai pasaulis turėjo didesnes nei įprasta naftos atsargas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius anksčiau prognozavo, kad artėjančią žiemą šildymas gali pabrangti 15–20 proc. Galutinę kainą, pasak jo, nulems kuro kainos ir oro sąlygos.
Šildymo kainas taip pat didins pasibaigusi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad lengvatiniu PVM tarifu naudojosi ir gyventojai, kuriems šildymo išlaidos nesukelia finansinio spaudimo, todėl lengvata nebus grąžinta.
Energetikos agentūros duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM. Prieš metus ji buvo 6,33 cento už kilovatvalandę (kWh).
