Margarita Moon, sertifikuota funkcinės mitybos specialistė ir knygos „Kūno ženklai“ autorė, sako, kad organizmas nuolat siunčia signalus, tačiau žmonės dažnai juos ignoruoja arba bando nuslopinti atskirais sprendimais. Jos teigimu, sveikatą gali veikti ne tik suvartojamų kalorijų kiekis, bet ir maisto kilmė, valgymo ritmas, miegas, stresas bei individuali žmogaus būklė.
Susidomėti mityba Margaritą Moon paskatino asmeniniai klausimai: kaip normalizuoti svorį, ar įmanoma išgydyti autoimuninį tiroiditą ir kodėl specialistai visiems rekomenduoja iš esmės vienodą mitybą. Gilindamasi į šią temą ji suprato, kad maistas gali veikti organizmą taip, jog jį kreiptų sveikatos arba ligų link.
Vėliau moteris tapo funkcinės mitybos specialiste ir daugiausia dėmesio ėmė skirti moterų sveikatai. Knygoje „Kūno ženklai“ ji pateikia savo praktikos istorijas, pavyzdžius ir patarimus, padedančius atpažinti kūno siunčiamus signalus, juos suprasti bei imtis veiksmų.
Kūnas pirmiausia siunčia subtilius signalus
Anot Margaritos Moon, organizmas iš pradžių tarsi šnabžda, o ilgai ignoruojami požymiai vėliau tampa kur kas ryškesni. Nuovargis dažnai paaiškinamas miego trūkumu, noras saldumynų ir kavos po pietų laikomas įprastu reiškiniu, pilvo pūtimas priskiriamas konkrečiam produktui, o slenkantiems plaukams ieškoma papildo.
Tačiau kūnas neveikia atskiromis dalimis, todėl keli, iš pirmo žvilgsnio nesusiję simptomai gali turėti bendrą priežastį. Specialistė pabrėžia, kad vienas kūno signalas savaime nėra diagnozė – tai tik paskata atidžiau įvertinti sveikatą.
Pasikartojantys simptomai, tokie kaip nuolatinis nuovargis, mieguistumas po valgio, stiprus saldumynų potraukis, prabudimai naktį, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, slenkantys plaukai, šąlančios galūnės, pasikeitęs menstruacijų ciklas, aknė, nepaaiškinami svorio pokyčiai ar smegenų rūkas, gali būti svarbi informacija.
Esminis skirtumas, pasak jos, yra tarp to, kas nutinka kartais, ir to, kas tapo nuolatine būsena. Visi kartais pavargsta ar prastai išsimiega, tačiau nuolat pasikartojantys požymiai turėtų paskatinti ieškoti priežasties.
Maistas – ne vien kalorijos
Margarita Moon teigia, kad organizmui svarbu ne tik kalorijų, baltymų, riebalų ar angliavandenių kiekis, bet ir tai, iš kokių produktų šios medžiagos gaunamos. Nors viename grame riebalų visada yra 9 kilokalorijos, biologinis poveikis organizmui skirsis priklausomai nuo to, ar riebalai gaunami iš avokado, alyvuogių aliejaus ir riebios žuvies, ar iš transriebalų ir oksiduotų riebalų turinčio produkto.
Panašiai yra ir su baltymais: garuose paruošta žuvis bei stipriai apskrudinta mėsa gali suteikti panašų baltymų kiekį, tačiau kartu į organizmą patenka skirtingi junginiai. O 30 gramų angliavandenių iš lęšių, grikių ar uogų kartu suteikia skaidulų, vitaminų, mineralų ir polifenolių. Toks pats kiekis iš saldaus gėrimo sukelia kitokį metabolinį atsaką.
Kiekvienas valgymas veikia gliukozės, insulino, sotumo hormonų ir virškinimo sistemos veiklą. Maistas taip pat maitina trilijonus žarnyne gyvenančių mikroorganizmų ir tampa medžiaga hormonams, neurotransmiteriams, fermentams bei ląstelių membranoms. Vienas valgymas yra tik vienas signalas, tačiau šimtai ir tūkstančiai jų ilgainiui formuoja metabolinę aplinką.
Vienos visiems tinkamos dietos nėra
Specialistė ragina atsargiai vertinti įsitikinimą, kad egzistuoja viena ideali dieta. Nei keto, nei paleo, nei veganiška mityba nėra universali. Vieniems žmonėms gali būti naudinga mažinti mėsos vartojimą, o kitiems tinkamesnis gali būti griežtas carnivor mitybos modelis. Pasak Margaritos Moon, pasirinkimą turėtų lemti ne dietos populiarumas, o asmeninė sveikatos istorija, nors žmogui pačiam be specialisto pagalbos dažnai sunku suprasti, kas jam tinka.
Kitas paplitęs mitas – kad sveika mityba visų pirma reiškia kalorijų skaičiavimą. Vien kalorijų kiekis neparodo maisto kokybės, jo poveikio gliukozei ar mikrobiotai ir neatskleidžia, kaip organizmas bus aprūpintas maistinėmis medžiagomis. Svoris taip pat nėra vienintelis sveikatos rodiklis.
Pasak ekspertės, principas „valgyk mažiau ir daugiau judėk“ neapima visų situacijų. Metabolizmui įtakos turi miegas, raumenų masė, insulino jautrumas, skydliaukės veikla, lytinių hormonų pokyčiai, stresas, amžius ir vartojami vaistai.
Simptomų slopinimas ne visada pašalina problemą
Žmonės dažnai renkasi greitą sprendimą, nes simptomą galima pašalinti iš karto ir be didelių pastangų. Galvos skausmas malšinamas tabletėmis, pilvo pūtimui ieškoma papildų, energijai pasitelkiama dar viena kava, o miego sunkumams – vaistai.
Margarita Moon pabrėžia, kad simptomus suvaldyti kartais būtina, tačiau toks sprendimas ne visada suteikia ilgalaikį rezultatą. Jos teigimu, tradicinėje sveikatos priežiūros sistemoje dažnai trūksta laiko išsamiai ieškoti priežasčių, todėl geriausių rezultatų gali duoti tradicinės ir papildomos medicinos derinimas.
Nuovargį gali lemti ne tik miego trūkumas, bet ir geležies ar vitamino B12 stoka, anemija, skydliaukės funkcijos sutrikimai, gliukozės svyravimai, per mažas energijos ar baltymų kiekis, infekcijos bei lėtinis stresas. Panašiai ir miego problemos atveju: žmogus gali bandyti gydyti patį miegą, nors tikroji priežastis slypi kitur.
Plaukai, oda ir nagai taip pat gali įspėti
Slenkantys plaukai, aknė, sausa oda ar lūžinėjantys nagai dažnai laikomi kosmetinėmis problemomis, tačiau organizmas ribotus išteklius pirmiausia skiria svarbiausioms funkcijoms. Todėl plaukai ir nagai ne visada gauna pakankamai medžiagų.
Plaukų slinkimas gali būti susijęs su geležies ar kitų mikroelementų trūkumu, skydliaukės funkcija, stresu, hormonų pokyčiais, nepakankamu baltymų ar energijos kiekiu. Aknė gali būti susijusi su androgenais, insulinu ir uždegiminiais procesais, o sausa oda – su skydliaukės funkcijos pokyčiais, tulžies veiklos sutrikimais ar tam tikrų maistinių medžiagų trūkumu.
Šampūnas, kremas ar kosmetologinė procedūra gali pagerinti tai, ką matome išorėje, tačiau ne visada išsprendžia problemą sukėlusią priežastį.
Žarnynui kenkia ir iš pažiūros įprasti įpročiai
Virškinimas prasideda dar prieš pirmą kąsnį – pamačius ir užuodus maistą. Vėliau į procesą įsitraukia kramtymas, skrandis, kasa, tulžis, plonoji ir storoji žarnos bei mikrobiota. Jei sutrinka viena grandis, tai gali paveikti ir kitas.
Žarnynui nepalanku valgyti skubant, prie kompiuterio, automobilyje, stovint ar žiūrint į telefoną. Įtampa valgant ir prastas maisto sukramtymas taip pat nėra naudingi. Specialistė atkreipia dėmesį ir į monotonišką mitybą, nes mikrobiotai svarbi augalinio maisto bei skaidulų įvairovė.
Prie nepalankių veiksnių ji priskiria alkoholį, perdirbtą maistą, mažą fizinį aktyvumą, miego trūkumą ir lėtinį stresą. Viena probiotikų kapsulė žarnyno sveikatos nesukurs.
Hormonai ir gliukozė veikia savijautą
Nė vienas hormonas atskirai nenulemia kūno svorio, tačiau hormonai reguliuoja energijos atsargas, alkį ir sotumą. Skydliaukės hormonai susiję su bazinės medžiagų apykaitos reguliavimu, insulinas padeda gliukozei patekti į ląsteles ir veikia kaip energijos kaupimo signalas, o kortizolis yra būtinas organizmui.
Vis dėlto lėtinis stresas gali paveikti gliukozės reguliavimą, apetitą, miegą ir maisto pasirinkimą. Hormonai, virškinimo sistema, gliukozės reguliacija ir žarnyno mikrobiota taip pat turi paros ritmus, todėl svarbu ne tik ką valgome, bet ir kada.
Margarita Moon rekomenduoja valgyti įprastus pagrindinius valgymus, mažinti nuolatinį užkandžiavimą, dieną pradėti ne vien kava, o sočiu maistu, ir vengti sunkios vakarienės. Ji taip pat primena paprastą taisyklę: kai šviesu, valgome, o saulei nusileidus – nebe.
Gliukozės svyravimai svarbūs ne tik diagnozavus cukrinį diabetą. Po valgio gliukozė natūraliai pakyla, tačiau problema kyla, kai svyravimai tampa dideli ir kartojasi arba gliukozė nenusileidžia iki bazinio lygio. Po staigaus pakilimo ir kritimo gali atsirasti mieguistumas, energijos stoka, alkis, dirglumas, sunkumai susikaupti ir noras gerti kavą ar valgyti saldumynus.
Taip susidaro pasikartojantis ciklas: žmogus pavargsta, suvalgo saldaus, trumpam pasijunta geriau, energija vėl sumažėja ir saldumynų norisi dar kartą. Metabolinės sveikatos sutrikimai, anot ekspertės, prasideda ne tą dieną, kai tyrimuose pirmą kartą nustatoma padidėjusi gliukozė – kūnas signalus gali siųsti gerokai anksčiau.
Universalūs principai yra, tačiau dieta turi būti individuali
Daugeliui žmonių naudinga rinktis kuo mažiau perdirbtą maistą, pakankamai baltymų, įvairų augalinį maistą ir skaidulas, kokybiškus riebalus, taip pat užtikrinti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį bei reguliarų valgymo ritmą.
Tačiau vėliau prasideda individualus pritaikymas. Vienas žmogus ankštinius gali toleruoti puikiai, o kitam tam tikru laikotarpiu jie gali trikdyti virškinimą. Vienam tiks trys pagrindiniai valgiai, kitam, atsižvelgiant į sveikatos būklę, reikės kitokio režimo. Įtakos turi fizinis aktyvumas, amžius, metabolinė sveikata, hormoninė situacija ir virškinimas.
Specialistė taip pat ragina nepaversti sveikatos nuolatine kūno kontrole. Baimė dėl kiekvieno produkto, gliukozės pakilimo, laboratorinio rodiklio ar kūno pojūčio reiškia, kad prarandamas pagrindinis tikslas. Kūno signalų pažinimas turėtų padėti suprasti, kada pakanka stebėti, kada verta keisti gyvenimo būdą, o kada būtina kreiptis į gydytoją.
Nuo ko pradėti?
Jei reikėtų pasirinkti vieną pokytį, Margarita Moon siūlytų sutvarkyti pirmąjį dienos valgymą. Dieną, jos teigimu, verta pradėti ne kava ar saldžia bandele pakeliui į darbą, o normaliu maistu, kuriame būtų kokybiškų baltymų, skaidulų, sveikųjų riebalų ir, jei reikia, sudėtinių angliavandenių.
Antras svarbus pokytis – miegas. Reguliarus ir pakankamas poilsis gali būti vienas stipriausių būdų palaikyti hormonų, metabolinę ir imuninę sveikatą.
Pasak Margaritos Moon, knygos „Kūno ženklai“ pagrindinė mintis paprasta: sveikatai nebūtinai reikia revoliucijos. Pirmiausia svarbu išmokti išgirsti, ką sako kūnas.
