Seime svarstant galimybę teisėjams eiti pareigas iki 70 metų, pasiūlyta tokią pačią galimybę suteikti ir diplomatams.
Jeigu parlamentas pritartų pateiktam projektui, įstatyme būtų nustatyta, kad diplomatu gali dirbti ne vyresnis kaip 70 metų žmogus.
Dabar Diplomatinės tarnybos įstatyme numatyta bendra 65 metų amžiaus riba. Vis dėlto diplomatinės tarnybos laiką galima individualiai pratęsti ne ilgiau kaip penkeriems metams.
Projektą parengusi B. Vėsaitė teigia, kad naujas reguliavimas leistų išsaugoti diplomatinėje tarnyboje sukauptą profesinę ir institucinę patirtį bei užtikrintų nuoseklesnę kartų kaitą.
Aiškinamajame rašte ji nurodo, kad diplomato kompetencija, valstybės atstovavimo patirtis, užsienio politikos ir tarptautinių santykių išmanymas, derybų įgūdžiai, užsienio kalbų mokėjimas bei institucinė atmintis sukaupiami per ilgą laiką. Todėl siūloma visiems diplomatams nustatyti vienodą, įstatyme iš anksto apibrėžtą 70 metų ribą ir galimybės tarnauti po 65 metų nebesieti su individualiu sprendimu.
Siūloma riba būtų taikoma ir tiems diplomatams, kurie į tarnybą priimti iki naujo įstatymo įsigaliojimo ir tą dieną dar eitų pareigas. Jei diplomato tarnybos laikas iki naujų nuostatų įsigaliojimo jau būtų pratęstas, jam taip pat būtų taikoma bendra 70 metų amžiaus riba.
Tačiau pati naujoji nuostata automatiškai nepratęstų terminuotos diplomato tarnybos sutarties. Iki įstatymo įsigaliojimo nutrauktos sutartys ar pasibaigusios terminuotos sutartys nebūtų atkuriamos, pažymima projekte.
B. Vėsaitė taip pat pabrėžia, kad siūlymas nekeistų nei senatvės pensijos amžiaus, nei jos skyrimo ar mokėjimo sąlygų. 70 metų riba būtų tik maksimali tarnybos amžiaus riba, o ne amžius, nuo kurio įgyjama teisė į senatvės pensiją. Tarnybą būtų galima baigti ir anksčiau įstatymų nustatyta tvarka.
Numatoma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.
Šiuo metu diplomatu gali dirbti ne vyresnis kaip 65 metų asmuo, o tarnyba po šio amžiaus gali būti pratęsta ne ilgiau kaip penkeriems metams. Diplomatinio atstovo tarnybos laiką, užsienio reikalų ministro teikimu, gali pratęsti prezidentas. Kitų diplomatų tarnybą iki vienų metų gali pratęsti užsienio reikalų ministras. Tai leidžiama tik įstatyme nustatytomis sąlygomis.
Diplomato tarnybos sutartis arba terminuota sutartis nutraukiama diplomatui sulaukus nustatyto amžiaus, jei tarnybos laikas nebuvo pratęstas, arba pasibaigus pratęstam laikotarpiui. Įstatyme taip pat nustatytos specialios taisyklės dėl vyresnių nei 65 metų diplomatinių atstovų atšaukimo, atsistatydinimo ir jų sutarčių nutraukimo.
Seime svarstomi ir kiti profesinės tarnybos pokyčiai
Šių metų kovo mėnesį Seimas pradėjo nagrinėti siūlymą leisti vyresniems nei 65 metų valstybės tarnautojams tęsti tarnybą netaikant privalomos kasmetinės pratęsimo procedūros.
Pasak iniciatyvos autorės B. Vėsaitės, pataisomis siekiama panaikinti amžiaus diskriminaciją valstybės tarnyboje ir didinti jos veiksmingumą.
Pagal dabar galiojantį įstatymą į valstybės tarnybą priimami asmenys negali būti vyresni nei 65 metų, išskyrus politinio, arba asmeninio, pasitikėjimo valstybės tarnautojus.
Rugsėjį Seimas taip pat pradėjo svarstyti parlamento vadovo Juozo Oleko pateiktas Teismų įstatymo pataisas. Jomis siūloma penkeriais metais – nuo 65 iki 70 metų – pailginti laikotarpį, kuriuo teisėjai galėtų eiti pareigas.
Po pateikimo šioms pataisoms pritarė 65 Seimo nariai, 16 balsavo prieš, o 28 susilaikė. Projektas perduotas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Plenariniame posėdyje jis turėtų būti svarstomas dar kartą lapkričio 17 d.
Jei pataisos būtų priimtos, teisėjo įgaliojimai pasibaigtų jam sulaukus 70 metų arba baigusis terminuoto paskyrimo laikui.
J. Oleko teigimu, valstybė turėtų ilgiau išlaikyti ir panaudoti žmonių profesinę patirtį srityse, kur ji kaupiama dešimtmečius. Parlamento vadovas tikisi, kad jo siūlymas padėtų išsaugoti didelę patirtį turinčius teisėjus ir atitiktų sidabrinės ekonomikos kryptį.
