Storosios žarnos vėžys ilgą laiką gali vystytis be aiškių požymių, todėl dalis žmonių į gydytojus kreipiasi tik ligai pažengus. Specialistai taip pat pastebi, kad ši liga vis dažniau nustatoma jaunesniems pacientams. Apie žarnyno problemas vis dar vengiama kalbėti, o gėda neretai tampa priežastimi atidėti būtinus tyrimus.
Gastroenterologas ir proktologas Skander Bouassida pabrėžia, kad kraujavimas iš tiesiosios žarnos ne visuomet susijęs su hemorojumi. Apie gydytojo išsakytus pastebėjimus rašo fakt.pl.
Kolonoskopija gali užkirsti kelią ligai
Kaip skelbia Vokietijos leidinys WELT, Berlyno ligoninės Koloproktologijos skyriaus vadovas S. Bouassida atkreipia dėmesį į išskirtinę storosios žarnos vėžio savybę – kai kuriais atvejais jo galima išvengti.
Viena pagrindinių prevencijos priemonių yra kolonoskopija. Jos metu apžiūrima storosios žarnos gleivinė, o nustačius ikivėžinius pokyčius, pavyzdžiui, polipus, juos prireikus galima pašalinti.
Gydytojas teigia, kad storosios žarnos vėžį galima ne tik diagnozuoti ankstyvoje stadijoje, bet ir užkirsti kelią jo vystymuisi. Polipams į piktybinius darinius gali prireikti kelerių metų, todėl profilaktiniai tyrimai leidžia pavojingus pakitimus aptikti dar iki jiems tampant vėžiniais.
Žmones nuo kolonoskopijos dažnai atgraso pasiruošimas ir gėda. Prieš tyrimą būtina išvalyti žarnyną specialiais preparatais, tačiau pati procedūra paprastai atliekama taikant sedaciją arba anesteziją, todėl nemalonūs pojūčiai gali būti sumažinti.
Kada ir kaip dažnai reikėtų atlikti kolonoskopiją, priklauso nuo amžiaus, ankstesnių tyrimų rezultatų bei individualios rizikos. Dėl tinkamiausio laiko pasitikrinti reikėtų tartis su gydytoju.
Ši liga nustatoma ir 20–30 metų žmonėms
S. Bouassida nurodo, kad storosios žarnos vėžio atvejų daugėja ir tarp jaunesnių žmonių, tačiau tikslios šios tendencijos priežastys kol kas nėra aiškios.
Galimi rizikos veiksniai yra genetinis polinkis, perdirbtas maistas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nutukimas, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Tačiau vienos priežasties, paaiškinančios, kodėl liga vis dažniau diagnozuojama jauname amžiuje, specialistai kol kas nenustatė.
Gydytojas pažymi, kad susirgti gali net 20–30 metų žmonės. Jų simptomai kartais ilgai priskiriami dirgliosios žarnos sindromui ar hemorojui, todėl tikroji problema gali likti neatpažinta.
Dėl šios priežasties užsitęsusių arba pasikartojančių negalavimų nereikėtų numoti ranka – prireikus būtina atlikti išsamesnius tyrimus.
Kraujas išmatose gali signalizuoti rimtesnę problemą
Vienas svarbiausių požymių, kurio nereikėtų ignoruoti, yra kraujas išmatose. Vis dėlto žmonės dažnai nusprendžia, kad kraujuoja dėl hemorojaus, ir į gydytoją nesikreipia.
S. Bouassida perspėja, kad hemorojus gali pasireikšti kartu su kitomis žarnyno ligomis. Todėl jo buvimas savaime neįrodo, kad kraujavimo priežastis yra būtent hemorojus.
Pasak specialisto, susitelkus vien į hemorojų galima nepastebėti kur kas rimtesnės priežasties.
Pradinėse stadijose storosios žarnos vėžys gali nesukelti jokių juntamų simptomų. Ligai progresuojant gali atsirasti nuovargis, nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas ir mažakraujystė.
Tokie požymiai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau jiems užsitęsus ar kartojantis, ypač jei pasirodo kraujo išmatose, reikėtų kreiptis į gydytoją. Esant kraujavimui iš tiesiosios žarnos, nereikėtų pačiam nuspręsti, kad jį sukėlė hemorojus.
Gėda gali atitolinti diagnozę
Gydytojo teigimu, viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės laiku neišsitiria, yra nenoras kalbėti apie tuštinimosi ir virškinimo sutrikimus.
Nors tuštinimasis yra natūrali organizmo funkcija, su ja susiję simptomai daugeliui vis dar kelia gėdą. Todėl vizitas pas specialistą atidedamas, o pagalbos kartais ieškoma tik negalavimams užsitęsus.
S. Bouassida pabrėžia, kad sergant storosios žarnos vėžiu ankstyvas ištyrimas yra itin reikšmingas: kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau galimybių laiku pradėti gydymą.
Todėl gėda neturėtų tapti priežastimi nekreipti dėmesio į savo sveikatą. Pastebėjus nerimą keliančius požymius verta kreiptis į gydytoją, o dėl profilaktinių tyrimų pasitarti galima ir tuomet, kai jokių simptomų nėra.
