Pagrindinės Rusijos, JAV ir Ukrainos derybų Saudo Arabijoje temos buvo galimos saugumo garantijos Europai ir Ukrainai, Rusijos delegacijos naudojamos sufabrikuotos fronto ataskaitos bei „The Economist“ aprašytas siūlymas pakeisti Ukrainos administracinių rajonų ribas, kad Maskva neturėtų formalaus preteksto tęsti puolimą.
(nuotr. t.me/V_Zelenskiy_official ir tv3.lt) (nuotr. gamintojo)
Tai aptarta tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“, kurioje taip pat nagrinėtos šaudynės Krokuvoje ir „Nvidia“ neištikimybės skandalas.
Didžiausio dėmesio sulaukė trišalės Rusijos, JAV ir Ukrainos derybos. Kyjivo ir Maskvos atstovai prie vieno derybų stalo susitiko pirmą kartą per 9 mėnesius.
Greito proveržio po susitikimo nebuvo. Šalys susitarė apsikeisti belaisviais, o JAV pasiuntiniai išvyko atskirai susitikti su V. Putinu ir V. Zelenskiu. Vėliau paskelbta, kad bus rengiamas naujas derybų etapas, kuriame dalyvaus ir Europos šalių atstovai.
Vis dėlto už formalių diplomatinių pareiškimų slypėjo keli svarbūs aspektai.
Vašingtonas prašo Maskvos kalbėti ne tik apie reikalavimus
JAV derybininkai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris paprašė Rusijos parengti savo Europos saugumo susitarimo projektą, praneša „Axios“. Tuo pačiu pabrėžta, kad būsimose taikos derybose turi dalyvauti Europos atstovai.
Maskva jau ne vienus metus siekia Europos saugumo sistemos, kuri ribotų NATO plėtrą ir mažintų Aljanso karinį buvimą Rytų Europoje. Anksčiau JAV tokius reikalavimus atmesdavo, tačiau dabar, „Axios“ teigimu, rodo didesnį atvirumą. Šis klausimas esą būtų platesnio susitarimo, skirto karui Ukrainoje užbaigti, dalis.
Leidinys nurodo, kad antradienį ir trečiadienį Abu Dabyje vykusių JAV, Rusijos ir Ukrainos susitikimų centre buvo naujos saugumo architektūros klausimas.
„Axios“ šaltinių teigimu, Rusijos atstovai aiškino, jog V. Putinas įsakė įsiveržti į Ukrainą todėl, kad tuometinis JAV prezidentas J. Bidenas neatsakė į 2021 metais gautą laišką. Jame buvo išdėstyti vadinamieji Rusijos saugumo nuogąstavimai, nors Vakarams tai buvo laikoma ultimatumu.
S. Witkoffas ir J. Kushneris esą atsakė, kad nuo 2021 metų pasaulis smarkiai pasikeitė, todėl pasiūlė Maskvai parengti naują dokumentą. Jame turėtų būti atsižvelgta į Rusijos nuogąstavimus, numatyti abipusiai įtampos mažinimo veiksmai ir garantijos, apsaugančios nuo būsimų išpuolių.
J. Kushneris spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Rusijai, norinčiai, jog Europa jos pasiūlymus priimtų palankiai, reikėtų pateikti ir įtampą mažinančias priemones. „Axios“ rašo, kad JAV neleis sudaryti susitarimo be Europos ir Ukrainos dalyvavimo, o Rusijai nebūtų suteikta teisė jį vetuoti.
Rusijos vadovybei rodomos galimos pergalės
„Financial Times“ skelbia, kad Rusijos kariuomenė, siekdama parodyti V. Putinui pergales, galėjo pasitelkti dirbtinį intelektą ir taip kurti pranešimus apie fiktyvius laimėjimus.
Karo studijų instituto (ISW) analitikai aptiko 35 Rusijos kariškių ir propagandistų vaizdo įrašus, kurie, tikėtina, buvo sukurti arba pakoreguoti pasitelkiant dirbtinį intelektą. Juose kariai tariamai užimtuose miestuose iškelia Rusijos vėliavas. Tačiau kai kuriuose įrašuose vėliavos išnyksta, o jų vieta kadre staiga pasikeičia.
Vienas iš tokių pavyzdžių – Dobropilia. Spalį Rusijos vadovybė pranešė V. Putinui, kad miestas užimtas, o Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame tarp griuvėsių matyti trispalvės vėliavos. Tuo metu Ukrainos kariai mieste ir toliau laikė savo pozicijas.
„Financial Times“ šaltinių vertinimu, tokie įrašai Rusijos vadams gali padėti įtikinti aukštesnius vadovus, kad užduotys įvykdytos. Perdėti pranešimai vėliau keliauja vadovavimo grandine ir galiausiai pasiekia V. Putiną.
Skirtumas tarp oficialių ir nepriklausomų vertinimų yra didelis. V. Putinas teigė, kad nuo metų pradžios Rusija užėmė 6500 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos. Nepriklausomi analitikai skaičiavo, kad užimta galėjo būti daugiausia 1500 kvadratinių kilometrų.
Šią situaciją jau pašiepia ir Rusijos kariniai tinklaraštininkai, ją vadindami „neuroniniu vėliavos mėtymu“.
„The Economist“: svarstomas kartografinis kompromisas
JAV derybininkai svarsto neįprastą teritorinio kompromiso variantą, kuris leistų Kremliui teigti, kad Rusija užėmė visą Donbasą, nors faktiškai nekontroliuotų visos šio regiono teritorijos, rašo „The Economist“.
Pagal svarstomą idėją būtų pakeistos Donecko ir Luhansko sričių administracinės ribos. Tai Rusijai sudarytų galimybę skelbti, kad jos tikslas pasiektas, o Ukraina išlaikytų miestus, kuriuos kontroliuoja Kyjivo gynybinės pajėgos.
Šis pasiūlymas esą nagrinėjamas prieš naują taikos derybų raundą Abu Dabyje. „The Economist“ teigimu, JAV ieško būdo įtikinti V. Putiną sutikti užbaigti karą neokupuojant visos Donecko ir Luhansko sričių.
Galimas scenarijus būtų administracinių regionų ribų perbraižymas. Pagal naują apibrėžimą Rusija galėtų reikšti pretenzijas į visą Donbasą, tačiau Ukrainos kontroliuojami miestai nebūtų perduoti Maskvai.
Leidinys pabrėžia, kad šią idėją aptaria derybų dalyviai, tačiau nėra aišku, ar ji buvo oficialiai pateikta kaip JAV pasiūlymas. Taip pat nežinoma, ar tokį variantą pasirengusios svarstyti Ukraina ir Rusija.
„Sukasi pasaulis“ laidą galima žiūrėti ir „YouTube“.

