Dyzelino litras Lietuvoje vidutiniškai kainuoja beveik 2,30 Eur, benzino – apie 1,90 Eur. Lenkijoje abu degalai atsieina beveik 0,50 Eur pigiau, todėl vairuotojų nepasitenkinimas nemažėja.
Reaguodamas į augančias kainas, premjeras Mindaugas Sinkevičius pavedė Energetikos, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms išanalizuoti „Orlen“ bei kitų energetikos bendrovių galimų viršpelnių dydį. Ministerijos taip pat turi pateikti siūlymus, kaip šiuos pelnus būtų galima apmokestinti.
Premjero teigimu, sprendimai dėl viršpelnio mokesčio dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis turėtų būti grindžiami naujausiais duomenimis ir konkrečiais skaičiavimais. Taip esą būtų galima įvertinti, kurios priemonės Lietuvoje būtų veiksmingos ir kokią naudą jos suteiktų gyventojams.
Tokie Vyriausybės planai sukėlė „Orlen“ reakciją. Koncerno vadovybė perspėjo galinti sustabdyti maždaug 0,5 mlrd. eurų vertės Mažeikių gamyklos modernizavimo investicijas. Be šio projekto įmonę ilgainiui galėtų tekti apskritai uždaryti. Vis dėlto Vyriausybės atstovai sako iš Lenkijos kol kas negavę oficialių signalų apie galimus sprendimų pokyčius.
Energetikos ministras Lukas Savickas teigė negavęs jokios papildomos viešai neskelbtos informacijos ar oficialių indikacijų, kad būtų ketinama keisti anksčiau pasirašytus susitarimus. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas taip pat nurodė, kad šiuo klausimu konkrečių signalų neturima, o situaciją dar aiškinsis.
Įspėja dėl galimos įtampos su Lenkija
Finansų ministras Taurimas Valys perspėjo, kad viršpelnio mokesčio taikymas „Orlen Lietuvai“ galėtų pakenkti Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Jis pabrėžė, kad tai nėra atsitiktinis investuotojas – bendrovė susijusi su Lenkijos valstybe ir yra strateginės reikšmės investuotoja. Pasak ministro, jos pasitraukimas turėtų rimtų pasekmių, ypač atsižvelgiant į geopolitines grėsmes.
Galimi papildomi mokesčiai neramina ne tik naftos perdirbimo bendrovę, bet ir elektros gamintojus. „Elektrum Lietuva“ atstovas Mantas Kavaliauskas teigė, kad jų pelnai jau dabar yra smarkiai ribojami, nors didelę dalį rinkoje vykstančių procesų, jo vertinimu, lemia ne pačios įmonės.
Degalinių atstovai valdantiesiems, ieškantiems būdų padėti gyventojams susidoroti su išaugusiomis išlaidomis, siūlo nesvarstyti naujų mokesčių ir pasekti Lenkijos pavyzdžiu – mažinti degalams taikomus mokesčius. Inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos vadovė Kristina Čeredničenkaitė ragina akcizo dydį derinti prie kaimyninių valstybių, nes toliau kylant naftos kainai problemos rinkoje tik didėtų.
Dėl bilietų nuolaidų kyla naujas ginčas
Seimas taip pat svarsto, kada ir kiek laiko perpus sumažinti ne tik traukinių, bet ir tarpmiestinių autobusų bilietų kainas. Autobusų vežėjai teigia dėl to patiriantys diskriminaciją: kol jų bilietams nuolaidos netaikomos, dalis keleivių renkasi traukinius.
Keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis nurodė, kad didžioji dalis naujų traukinių keleivių anksčiau keliavo autobusais. Jo teigimu, su traukinių maršrutais konkuruojančiuose autobusų maršrutuose keleivių sumažėjo maždaug 20 proc.
Susisiekimo ministras, siekdamas skatinti keliones geležinkeliu, žada jau kitais metais pradėti naujų stočių statybas prie geležinkelio Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priemiesčiuose.
