Panevėžyje pirmą kartą surengtas eksperimentas – 10 mobiliųjų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių dvi savaites buvo perkeliamos į skirtingas miesto vietas, kad gyventojams būtų patogiau atsikratyti nereikalingais daiktais. Nors jos buvo skirtos daugiabučių namų gyventojams, atliekas vežė ir privačių namų savininkai bei juridiniai asmenys. Per šį laiką surinkta šimtai tonų įvairiausio šlamšto, o kai kuriems žmonėms išmesti daiktai tapo galimybe užsidirbti.
Vienoje iš laikinųjų aikštelių prie daugiabučių panevėžiečiai sukrovė senus baldus, šviestuvus, žaislus, duris, langus, klozetus ir kitus nebereikalingus daiktus. Vietos gyventoja Valė stebėjosi, kiek daug žmonės sukaupia namuose, ir klausė, kada visa ši krūva bus išvežta.
Kitas panevėžietis Petras pastebėjo, kad dalis žmonių ne tik atveža atliekas, bet ir išsirenka tai, kas dar gali būti panaudota. Jo teigimu, išmetama ir gerų daiktų.
Kitam žmogui išmestas daiktas tampa lobiu
Prie atliekų krūvos daiktų ieškojo Dainius. Jis tikrino, kas galėtų būti vertinga, o jo automobilis jau buvo pilnas radinių. Vyras teigė, kad po vieno tokio reiso tikisi uždirbti maždaug 25 eurus.
Dainius pasakojo, kad tarp išmestų daiktų pasitaiko ir metalo, ir antikvarinių radinių. Tai, ką galima parduoti, jis veža į bagažinių turgų. Vyras sakė, kad praėjusią dieną uždirbo 60 eurų, o atlikęs du reisus per dieną galėtų gauti ir 100 eurų.
Į mobiliąsias aikšteles suvežta apie 400 tonų atliekų
Atliekų krūvose buvo ne tik panaudojamų ar parduodamų daiktų. Gyventojai atvežė senų padangų, statybinių atliekų, talpų su dažų likučiais ir šiferio lakštų. Darbuotojas Virginijus pripažino, kad toks vaizdas kelia nerimą, tačiau atliekas įrengtose aikštelėse laikė geresne išeitimi nei jų išmetimą miške.
Anksčiau didelių gabaritų atliekas gyventojai prie konteinerių galėdavo palikti porą kartų per metus. Šįkart Panevėžys išbandė kitokį modelį: mobiliosios aikštelės dvi savaites buvo vežamos į 30 iš anksto numatytų miesto vietų.
„Panevėžio specialiojo autotransporto“ atstovė Justina Indulytė paaiškino, kad vienoje vietoje aikštelė stovėdavo dvi dienas, vėliau būdavo perkeliama kitur ir taip keliaudavo per visą miestą. Panevėžietis Vytautas teigė, kad tokios galimybės gyventojams pakaktų vieno ar dviejų kartų per metus, nes nereikalingi daiktai vis tiek kaupiasi.
Sąvartyne šiuo metu yra maždaug 400 tonų didelių gabaritų atliekų. Tai beveik keturis kartus daugiau, nei jų anksčiau būdavo surenkama per didelių gabaritų atliekų surinkimus. Logistikos specialistas Karolis Kuodis pripažino, kad tokio kiekio pirmaisiais metais nesitikėta.
Už netinkamą atliekų tvarkymą gresia baudos
Atliekų kiekiai gali dar augti, nes mieste prie konteinerių vėl kaupiasi išmesti daiktai. Nors gyventojams buvo suteikta beveik dviejų savaičių trukmės galimybė šlamštą pristatyti į specialiai įrengtas mobiliąsias aikšteles, kai kurie jį ir toliau palieka prie konteinerių.
Atliekų tvarkytojai primena, kad toks elgesys gali užtraukti administracinę atsakomybę. Konteinerių aikštelės stebimos kameromis, o užfiksuota informacija apie neleistiną atliekų tvarkymą perduodama atsakingoms tarnyboms. „Panevėžio specialiojo autotransporto“ atstovė teigė, kad kameros periodiškai perkeliamos į skirtingas miesto vietas.
Piktybiniams pažeidėjams gali būti skirtos baudos, siekiančios iki 600 eurų.
