Prieš dešimtmetį nuosavą būstą Lietuvoje buvo galima įsigyti gerokai pigiau nei dabar. Nekilnojamojo turto kainos šalyje ir toliau kyla, o jų augimo tempas išskiria Lietuvą iš daugelio Europos Sąjungos (ES) valstybių.
„Eurostat“ duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį būstas Lietuvoje kainavo 14,3 proc. daugiau nei tuo pačiu metu prieš metus. Tai – trečias sparčiausias augimas ES. Didesnis pabrangimas fiksuotas tik Portugalijoje, kur kainos ūgtelėjo 16,5 proc., ir Bulgarijoje, kur jos padidėjo 15,5 proc. Visoje ES būstas vidutiniškai pabrango 4,7 proc.
Dar ryškesnis pokytis matomas lyginant dabartines kainas su 2015 m. „Eurostat“ būsto kainų indeksas rodo, kad 2025 m. Lietuvoje būstas kainavo 158 proc. daugiau nei prieš dešimtmetį.
Per dešimtmetį butai didžiuosiuose miestuose pabrango kelis kartus
„Inreal“ vertinimo vadovė Alina Baranauskienė teigia, kad per pastaruosius dešimt metų penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose butų kainos vidutiniškai padidėjo apie 2,5 karto.
2015 m. už 50 tūkst. eurų Vilniuje, pavyzdžiui, buvo galima rasti tvarkingą dviejų kambarių senos statybos butą Fabijoniškėse ar panašiame rajone. Šiandien panašaus būsto kaina, pasak A. Baranauskienės, siektų maždaug 120–130 tūkst. eurų.
Tiksli būsto vertė priklauso nuo jo būklės, vietos, namo renovacijos ir kitų aplinkybių.
Didžiausias procentinis kainų šuolis užfiksuotas ne sostinėje. Panevėžyje butai per dešimtmetį pabrango apie 2,7 karto, Šiauliuose – 2,6 karto, Vilniuje ir Kaune – maždaug 2,5 karto, o Klaipėdoje – 2,2 karto.
Vis dėlto procentai ne visada parodo, kiek būstas pabrango eurais. A. Baranauskienė aiškina, kad prieš dešimt metų Panevėžyje ir Šiauliuose butai buvo gerokai pigesni nei Vilniuje ar Kaune, todėl net ir mažesnis kainos padidėjimas eurais šiuose miestuose sudaro didesnį procentinį augimą.
Be to, mažesniuose miestuose buvo įgyvendinama mažiau naujų būsto projektų, todėl pirkėjai turėjo mažesnį pasirinkimą.
Statybos išlaidos išaugo, tačiau tai – ne vienintelė kainų priežastis
„Yit Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas atkreipia dėmesį, kad per dešimtmetį reikšmingai padidėjo būsto statybos sąnaudos.
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, nuo 2017 m. birželio iki 2025 m. birželio bendras statybos sąnaudų kainų lygis išaugo apie 51 proc. Darbo užmokesčio ir pridėtinių išlaidų rodiklis per šį laikotarpį padidėjo apie 99 proc., statybinių medžiagų ir gaminių – 32 proc., o mašinų ir mechanizmų darbo – 36 proc.
Tačiau K. Vanagas pabrėžia, kad galutinės būsto kainos negalima paaiškinti vien statybos išlaidomis. Pardavimo kaina ir būsto statybos savikaina nėra tas pats.
Būsto kainai įtakos turi sklypo įsigijimas, finansavimo išlaidos, infrastruktūros įrengimas, vieta, objekto kokybė bei pasiūlos ir paklausos santykis. Per dešimtmetį pasikeitė ir patys būstai – daugiau dėmesio skiriama energiniam efektyvumui, architektūrai bei inžineriniams sprendimams.
K. Vanagas pateikia bendrovės Kaune vystomo projekto pavyzdį. 2015 m. vidutinio dviejų kambarių buto kvadratinis metras čia kainavo apie 1 480 eurų, o 2026 m. – apie 3 980 eurų. Taigi kvadratinio metro kaina padidėjo beveik 169 proc., o viso buto vidutinė kaina išaugo nuo maždaug 63,5 tūkst. iki 190 tūkst. eurų.
Artimiausiais metais reikšmingo statybos savikainos sumažėjimo bendrovės vadovas nesitiki. Jo teigimu, konkurencija ir stabilios medžiagų kainos gali pristabdyti savikainos augimą, tačiau brangstanti darbo jėga darys priešingą poveikį.
Ar būstas Lietuvoje jau pervertintas?
A. Baranauskienė, remdamasi jos nurodytais Lietuvos banko skaičiavimais, sako, kad būsto kainos Lietuvoje yra maždaug 8 proc. pervertintos.
Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas rinkoje parduodamas butas kainuoja daugiau, nei yra vertas. Skelbime nurodyta suma nebūtinai sutampa su galutine sandorio kaina.
Specialistė aiškina, kad nekilnojamojo turto vertė pirmiausia nustatoma atsižvelgiant į realiai įvykusius sandorius, o ne į pardavėjų skelbimuose nurodomus pageidavimus. Todėl savininko prašoma suma ir turto vertintojo nustatyta vertė gali skirtis.
Kaip pirkėjai bando sumažinti išlaidas?
Augant būsto kainoms, gyventojai daugiau dėmesio skiria tam, kaip išnaudojamas kiekvienas kvadratinis metras, pastebi Architektų gildijos architektas ir projektų vadovas Rokas Mazuronis.
Projektuojant būstus dažniau atsisakoma ilgų koridorių, o virtuvė, valgomasis ir svetainė jungiami į bendrą erdvę. Individualių namų statytojai taip pat ieško sprendimų, kurie leistų sumažinti išlaidas.
R. Mazuronis nurodo, kad žmonės atsisako atskiro darbo kambario, papildomo sanitarinio mazgo ar didesnių pagalbinių patalpų. Kai kur garažą pakeičia automobilių stoginė arba atvira stovėjimo vieta.
Dalis pirkėjų renkasi mažesnį būstą arčiau miesto centro, o kiti ieško didesnio ploto toliau nuo jo. Alternatyva gali būti ir sublokuoti namai, arba kotedžai. Jie suteikia daugiau erdvės nei butas, tačiau gali kainuoti mažiau nei panašioje vietoje esantis atskiras individualus namas.
Vis dėlto architektas pabrėžia, kad taupant svarbu nepamiršti gyvenimo kokybės. Gerai suplanuotas mažesnis būstas gali būti patogus, tačiau pernelyg mažinti plotą vien dėl augančių kainų, jo teigimu, nereikėtų.
