Spalio 27 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu ir Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre. Tačiau, kaip pranešė „Financial Times“ (FT), didžiąją pokalbio dalį jis skyrė viduramžių slavų istorijai, o apie neatidėliotinas paliaubas Ukrainoje beveik nekalbėjo.
Trys su pokalbio turiniu susipažinę šaltiniai teigė, kad iš pradžių maždaug 30 minučių planuotas pokalbis truko apie 90 minučių. Pasak jų, didžiąją laiko dalį V. Putinas kalbėjo apie savo istorines interpretacijas ir Rusijos praeitį.
Šis pokalbis įvyko prieš lapkritį Abu Dabyje, Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje, numatomas trišales Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų taikos derybas.
Šaltinių teigimu, Ukrainos raginimai nedelsiant skelbti paliaubas pokalbyje beveik nebuvo nagrinėjami. Vienas jų FT sakė, kad A. Stubbas ir J. G. Støre net nepertraukė V. Putino pasakojimo, kad išsiaiškintų, kiek rimtai jis vertina galimybę ateityje palaikyti dialogą su Europa.
V. Putinas dažnai remiasi Ukrainos ir Rusijos istorija, kai bando pagrįsti agresiją prieš Ukrainą. Toks požiūris buvo matomas ir 2024 m. per jo interviu JAV laidų vedėjui Tuckerui Carlsonui.
Taikos susitarimo nepasiekęs Rusijos vadovas savo istorines interpretacijas ne kartą dėstė ir kitiems pasaulio lyderiams. Pranešama, kad panašią paskaitą jis surengė JAV prezidentui Donaldui Trumpui per 2025 m. rugpjūtį Aliaskoje vykusį viršūnių susitikimą. Tuomet V. Putinas esą ilgai pasakojo apie viduramžių Rusios kunigaikščius Riuriką ir Jaroslavą Išmintingąjį bei XVII a. kazokų vadą Bohdaną Chmelnyckį.
Istorikai kritikuoja selektyvų praeities aiškinimą
Tikslios spalio 27 d. pokalbio detalės nėra viešai žinomos. Vis dėlto Vakarų istorikai ne kartą kritikavo V. Putino pasirinktinį istorinių įvykių aiškinimą ir jų iškraipymus, kuriais, jų vertinimu, siekiama pateisinti Maskvos veiksmus.
Telefoninis pokalbis surengtas po spalio 20 d. Osle vykusio susitikimo, kuriame dalyvavo Ukrainos, Europos ir JAV pareigūnai. Tačiau A. Stubbas ir J. G. Støre pabrėžė, kad spalio 27 d. jie nekalbėjo visos Europos vardu.
Po pokalbio abu Šiaurės šalių lyderiai jo turinį aptarė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis padėkojo už išsamų informavimą, aktyvią paramą diplomatijai ir bendroms taikos pastangoms.
Šiaurės šalių lyderių sprendimas kalbėtis su V. Putinu sulaukė skirtingų Europos politikų reakcijų. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen žiniasklaidai sakė skeptiškai vertinanti šį pokalbį ir pabrėžė, kad jis nebuvo suderintas su kitais partneriais.
Europos Komisijos atstovas spaudai, kalbėdamas su „Kyiv Independent“, priminė, kad Europos Sąjunga siekia užbaigti karą. Jo teigimu, Bendrija įsipareigojusi ne tik nutraukti konfliktą, bet ir pasiekti teisingą bei tvarią taiką, o šios pozicijos laikosi vykstančiose derybose.
Aukšto rango ES pareigūnas „Kyiv Independent“ teigė, kad prieš numatomą susitikimą Abu Dabyje tikėtinas dar vienas derybų etapas Europoje. Anksčiau prieštaringi iš Kyjivo sklindantys signalai leido manyti, kad taikos derybos šią savaitę vyks Briuselyje, tačiau vėliau paaiškėjo, jog toks susitikimas gali būti neorganizuotas.
