Seime siūloma įteisinti specialias atostogas po nėštumo netekties ir numatyti su ja susijusią išmoką. Pagal projektą tokios atostogos būtų suteikiamos darbuotojos prašymu ne vėliau kaip per savaitę nuo nėštumo nutrūkimo dienos. Nėštumo netektį darbdaviui reikėtų patvirtinti gydytojo pažyma.
Nėštumo netekties išmoką siūloma skirti visiems apdraustiesiems asmenims, nepaisant jų darbo santykių pobūdžio. Tai reiškia, kad numatoma garantija galėtų būti taikoma ne tik moterims, bet ir netekto vaiko tėvams – jų sutuoktiniams ar partneriams.
Iniciatyvos autorė Seimo narė R. Miliūtė teigia, kad tokiu būdu nėštumo netektis būtų pripažįstama ne vien medicininiu įvykiu, bet ir reikšminga gyvenimo krize, kuriai reikalingas laikas atsigauti.
Pasak R. Miliūtės, šiuo metu dažniausiai vienintelė galima priemonė yra laikinas nedarbingumas. Jis skiriamas atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę, todėl ne visada apima emocinio ir psichologinio atsistatymo poreikį. Dėl to moteriai, o dar labiau netekto vaiko tėvui, nesuteikiamas aiškiai nustatytas atokvėpio laikotarpis.
Seimo narė nurodo, kad maždaug vienas iš keturių nėštumų baigiasi persileidimu, dažniausiai iki 22-osios savaitės.
Medicinos praktikoje laikoma, kad apie 11-ąją savaitę embrionas pereina į vaisiaus stadiją: pagrindinės organų sistemos jau būna susiformavusios, o tolesnis vystymasis susijęs su jų brendimu ir funkciniu tobulėjimu. Todėl šiame etape nėštumas paprastai yra labiau pažengęs, o jo nutrūkimas gali sukelti reikšmingesnių fizinių pasekmių moters organizmui ir didesnį emocinį bei psichologinį poveikį, sako R. Miliūtė.
Preliminariu jos vertinimu, projekto įgyvendinimui kasmet galėtų reikėti apie 1–1,5 mln. eurų. Skaičiuojama, kad nėštumo netekties išmoką per metus gautų maždaug 4 tūkst.–6 tūkst. asmenų, įskaitant moteris bei jų sutuoktinius ar partnerius.
Kokių garantijų taikoma kitose valstybėse?
R. Miliūtė siekia Lietuvos teisinį reguliavimą priartinti prie tarptautinės praktikos. Jos teigimu, vis daugiau šalių nėštumo netektį pripažįsta atskiru pagrindu atostogoms ir išmokoms gauti, net tais atvejais, kai gimdymas neįvyksta arba neįmanoma nustatyti vaisiaus lyties.
Lenkijoje moterims skiriamos sutrumpintos, iki 8 savaičių trukmės motinystės atostogos, kai gimsta negyvas vaikas arba vaikas miršta iki 8 gyvenimo savaitės. Ši teisė taikoma ir persileidimo atveju, jei išduodamas gimimo liudijimas su įrašu apie negyvo vaiko gimimą.
Portugalijoje nuo 2023 metų abiem tėvams po ankstyvo persileidimo numatytos 3 dienų apmokamos atostogos. Belgijoje nuo 2024 metų valstybės tarnyboje dirbančioms moterims ir jų partneriams po persileidimo iki 180 nėštumo dienų suteikiamos 2 dienų atostogos.
Naujojoje Zelandijoje moteriai ir jos partneriui po persileidimo taip pat priklauso 3 dienų apmokamos atostogos.
Lietuvoje atskiros garantijos kol kas nėra
Pagal dabar galiojantį Darbo kodeksą nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po jo.
Gimus vaikui tėvui suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos. Tačiau ši garantija netaikoma, kai nėštumas nutrūksta iki 22-osios nėštumo savaitės.
Jei nėštumas nutrūksta nuo 11 iki 21 savaitės, gydytojas moteriai gali išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą.
