Siekdama ateityje sumažinti prognozuojamą valstybės biudžeto deficitą, Vyriausybė svarsto kelias kryptis: didinti dalį mokesčių, peržiūrėti viešojo sektoriaus išlaidas ir efektyvinti valstybės institucijų darbą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad valdančioji koalicija aptaria maždaug septynis pasiūlymus, galinčius padidinti biudžeto pajamas.
Tarp svarstomų variantų – alkoholio ir tabako akcizų, lošimų bei prie vandens telkinių esančios žemės apmokestinimo pakeitimai. M. Sinkevičius antradienį žurnalistams nurodė, kad kiekvienam pasiūlymui jau preliminariai vertinamas galimas indėlis į biudžeto pajamas.
Pasak premjero, šios idėjos jau nagrinėjamos valdančiojoje koalicijoje, o trečiadienį jas planuojama aptarti koalicinėje taryboje.
Vis dėlto Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad reikšmingai mažinti išlaidas būtų sudėtinga, nes tektų persvarstyti svarbiausius biudžeto prioritetus. Jis kėlė klausimą, ar būtų įmanoma atsisakyti pensijų augimo, mažinti rekordinį finansavimą krašto apsaugai ir gynybai. Premjero vertinimu, sričių, kuriose būtų galima sutaupyti reikšmingai, nėra daug, o galimas mažinimas kitur greičiausiai būtų tik simbolinis.
Todėl Vyriausybė ketina daugiau dėmesio skirti valstybės lėšų naudojimo efektyvumui. Tai apimtų viešojo sektoriaus įstaigų ir pareigybių peržiūrą.
M. Sinkevičius teigė, kad dalį pokyčių jau pavyko įgyvendinti, tačiau ketinama ieškoti ir daugiau galimybių. Jo nuomone, kai kurių įstaigų reikalingumas kelia abejonių, o dalis pareigybių galėtų būti pertvarkytos taip, kad vienas darbuotojas atliktų kelias funkcijas.
Kaip vieną konkretų pavyzdį premjeras paminėjo galimybę savivaldybėse sujungti už lygių galimybių ir jaunimo reikalus atsakingų darbuotojų funkcijas.
Viešojo sektoriaus veiklą, pasak M. Sinkevičiaus, taip pat galėtų pagerinti dirbtinio intelekto įrankiai. Jis neatmetė, kad technologijoms plėtojantis ateityje kai kurių darbuotojų poreikis gali sumažėti.
Premjeras pažymėjo, kad dirbtinis intelektas jau ateina į žmonių kasdienybę, verslą ir valstybės sektorių, o jo naudojimas gali supaprastinti darbą. Todėl, jo vertinimu, verta svarstyti ir tai, kiek šios technologijos leistų atsisakyti dalies darbuotojų.
Apibendrindamas M. Sinkevičius teigė, kad deficitą ketinama mažinti keliomis priemonėmis: ieškant papildomų pajamų per tikslinius mokestinius pakeitimus, diegiant dirbtinio intelekto sprendimus ir toliau vertinant viešojo sektoriaus išlaidas.
ELTA skelbė, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė pasigendąs Vyriausybės plano, kaip ateityje bus mažinamas biudžeto deficitas. Anksčiau šalies vadovas yra sakęs, jog jam būtų nepriimtina ilgesnį laiką, taip pat ir po 2029 m., išlaikyti deficitą, viršijantį Mastrichto kriterijaus ribą – 3 proc. BVP.
Finansų ministras Taurimas Valys Seimui jau pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Jame numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP siekianti valstybės skola.
Pagal Europos Sąjungos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos sieks 27,9 mlrd. eurų.
