ELTA apžvelgia svarbiausius spalio 20-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Antradienį Seimui pristatytas 2027 metų valstybės biudžeto projektas. Jame numatomas limitą viršijantis deficitas, didesnė valstybės skola, augančios pensijos ir išmokos bei didesnis finansavimas viešojo sektoriaus atlyginimams. Toliau dokumentą nagrinės Seimo komitetai.
Pasaulio naujienose daugiausia dėmesio sulaukė JAV prezidento Donaldo Trumpo pritarimas galimam susitikimui su Kinijos ir Rusijos vadovais, ryžtingas Albertos gyventojų nepritarimas nepriklausomybės referendumui, Osle vykstančios Ukrainos, JAV, Norvegijos ir Suomijos derybos bei kaltinimai Australijos parlamentarę automobiliu tyčia partrenkusiam vyrui.
Lietuvos įvykiai
Parlamentaras Dainoras Bradauskas paliko „Nemuno aušros“ frakciją Seime. Praėjusią savaitę jis pasitraukė ir iš partijos. Politikas aiškino, kad sprendimą lėmė asmeninės priežastys, o ne politiniai nesutarimai. „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė, kad dėl šio žingsnio konfliktų nekilo ir išsiskirta draugiškai. D. Bradauskas toliau dirbs Mišrioje Seimo narių grupėje. Frakcijoje liko 17 parlamentarų.
Stačiatikių bendruomenė ketina kreiptis į Seimo vadovybę dėl konservatorių siūlomų pataisų. Dvasininkams nerimą kelia nauji galimi ribojimai religinėms bendruomenėms: būtų tiksliau nustatytos valstybės pripažinimo sąlygos, reglamentuotas bendruomenių atstovavimas ir sprendžiami istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimai. Trakų vyskupas Ambrosijus teigė, kad prieš Stačiatikių Bažnyčią vykdomas puolimas, nors bendruomenė laikosi Lietuvos įstatymų ir remia valstybės politiką.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas ieško galimybių kitąmet pareigūnų atlyginimus padidinti 8–9 proc. Iš pradžių siekta 10–12 proc. augimo, tačiau planus pakoregavo finansinės galimybės ir gynybai teikiamas prioritetas. Ministras norėtų, kad algos didėtų ne vienodu procentu, o kuo panašesne pinigų suma. Vis dėlto tai sunku įgyvendinti, nes statutinėse tarnybose dirba apie 15 tūkst. pareigūnų, kurių koeficientai ir darbo stažas skiriasi.
Lietuvos verslo aktualijos
Finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektą. Kitąmet valdžios sektoriaus deficitas turėtų sudaryti 3,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Gynybai siūloma skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Vidutinė senatvės pensija turėtų didėti 10,4 proc., taip pat numatytas didesnis finansavimas viešojo sektoriaus atlyginimams ir 150 mln. eurų šeimos paketo priemonėms. Planuojamos 22,2 mlrd. eurų pajamos ir 27,9 mlrd. eurų išlaidos. Seimo komitetai projektą svarstys prieš pirmąjį skaitymą lapkričio 19 d., o antrąjį – gruodžio 1 d.
Prezidentūra biudžeto projektą vertina palankiai, tačiau ragina numatyti deficito mažinimą. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sakė, kad didesnis skolinimasis gynybai šiuo metu yra pagrįstas, bet iki 2029 metų deficitą reikėtų sumažinti iki 3 proc. BVP. Tą patį pabrėžė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tarp siūlomų priemonių – šešėlinės ekonomikos mažinimas ir efektyvesnis valstybės institucijų darbas. Vyriausybės plane numatyta, kad 2027 metais deficitas sieks 3,8 proc. BVP, o 2029-aisiais – 3,9 proc. BVP.
Konservatorė Ingrida Šimonytė biudžeto projektą kritikuoja. Jos vertinimu, 2028 metais valdžios sektoriaus deficitas gali priartėti prie 5 proc. BVP, o 2029 metais siekti apie 4 proc., nors ekonomika augs. Ekspremjerė įspėjo, kad didelis deficitas ir brangstantis skolinimasis kelia pavojų viešųjų finansų tvarumui. Ji taip pat kritikavo prezidentūrą, palaikančią Vyriausybės planus. Projekte 2027 metams numatomas 3,8 proc. BVP deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Seimas svarstys 2027 metų „Sodros“ biudžetą. Pensijoms jame numatyta 7,8 mlrd. eurų, fondo pajamos turėtų siekti beveik 11,3 mlrd. eurų, išlaidos – beveik 9,9 mlrd. eurų, o perviršis viršytų 1,4 mlrd. eurų. Pensijos kitąmet būtų indeksuojamos 9,08 proc. Vidutinė senatvės pensija, prognozuojama, padidėtų 78 eurais – iki 825 eurų, o turint būtinąjį stažą augtų 88 eurais – iki 895 eurų. Projektui dar reikės pereiti svarstymo ir priėmimo procedūras.
T. Valys neatmeta, kad po Naujųjų metų gali būti peržiūrėti degalų akcizai. Sprendimas priklausys nuo padėties rinkose, degalų kainų ir koalicijos partnerių pozicijos. Ministras pažymėjo, kad akcizų pakeitimai dar labiau didintų biudžeto deficitą. Taip pat svarstoma galimybė švelninti įsipareigojimus, susijusius su anglies dioksido dedamąja ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (RRF). Lietuvos energetikos agentūra pranešė, kad antradienio rytą dyzelinas vidutiniškai kainavo 2,26 euro už litrą – 2,49 proc. daugiau nei pirmadienį.
Prezidentūra remia Vilniaus metro idėją ir ragina ieškoti europinio finansavimo. V. Augustinavičiaus teigimu, projektui būtų galima pasitelkti ES Konkurencingumo fondą, finansuojantį saugumo ir dvigubos paskirties objektus. Kitą dalį galėtų sudaryti nacionalinės lėšos, verslo indėlis ir nacionalinio plėtros banko ILTE kreditavimas. Taip pat siūloma atnaujinti metro kaštų ir naudos analizę bei projektą įvertinti atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę padėtį.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
„Čekiukų“ byloje nuteistas Prienų rajono meras socialdemokratas Alvydas Vaicekauskas apskundė nuosprendį. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Alytaus apylinkės teismo sprendimą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas merą pripažino kaltu dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir savivaldybės turto pasisavinimo bei skyrė 7,5 tūkst. eurų baudą. Jam taip pat trejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijose skiriamas ir renkamas pareigas. STT tyrimo metu nustatyta, kad A. Vaicekauskas, kaip įtariama, klastojo tarybos nario išlaidų ataskaitas ir, pateikęs jas savivaldybės buhalterijai, apgaule savo naudai įgijo daugiau nei 1,1 tūkst. eurų. Žala jau atlyginta.
Prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis, nuteistas už tyčiojimąsi iš baltarusių ir žydų bei viešosios pagarbos vietos išniekinimą, neatvyko į savo baudžiamosios bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme. Nepaisant to, teisėjų kolegija išnagrinėjo visus apeliacinius skundus, kuriuos pateikė nuteistasis, jo advokatė ir prokuratūra. Pirmosios instancijos teismas L. Ragelskiui uždraudė naudotis įvairiais socialiniais tinklais, jungtis prie jų, skelbti įrašus ir rengti tiesiogines transliacijas. Jam taip pat skirta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, 12,5 tūkst. eurų bauda ir įpareigojimas neatlygintinai atlikti 100 valandų darbų sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų įstaigose, besirūpinančiose senyvo amžiaus ar neįgaliais žmonėmis. Apeliaciniame skunde jis nurodo sutinkantis dirbti viešuosius darbus, tačiau prašo panaikinti draudimą naudotis socialiniais tinklais. L. Ragelskio teigimu, jis yra daugiabučio namo bendrijos pirmininkas, todėl bendravimas su gyventojais socialiniuose tinkluose esą prilygsta draudimui vykdyti darbinę veiklą.
Užsienio aktualijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė esantis pasirengęs kitą mėnesį Kinijoje susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Jo teigimu, pagrindinė susitikimo tema būtų branduolinis nusiginklavimas, tačiau galėtų būti paliestas ir karas Ukrainoje. Kremlius anksčiau skelbė, kad trijų valstybių vadovai galėtų susitikti Šendžene vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono aukščiausiojo lygio susitikime. Tai paskelbta po „The Wall Street Journal“ informacijos, kad V. Putinas trišalėmis derybomis siektų Maskvai palankaus taikos susitarimo. D. Trumpas žurnalistams sakė sutiktų su V. Putinu ir Xi Jinpingu aptarti Ukrainą, tačiau labiau norėtų kalbėti apie branduolinius ginklus ir nusiginklavimą. Kremlius pritarė tokio susitikimo idėjai, o Kinija planų kol kas nepatvirtino. Ukraina ne kartą pabrėžė, kad derybos dėl jos ateities negali vykti be Kyjivo.
Albertos provincijos gyventojai didele balsų persvara atmetė planą surengti teisiškai įpareigojantį referendumą dėl nepriklausomybės. Tai tapo rimtu smūgiu separatistams, kuriuos rėmė D. Trumpo sąjungininkai. Kanados ministras pirmininkas Markas Carney sakė, kad balsavimas surengtas pačiu netinkamiausiu metu, kai D. Trumpas vykdo prekybos karą ir grasina aneksija, todėl būtina išsaugoti šalies stabilumą. Neoficialiais Albertos rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus daugiau kaip 1,8 mln. balsų, 76 proc. rinkėjų pasisakė už provincijos pasilikimą Kanadoje, o 24 proc. palaikė atsiskyrimo proceso pradžią. Albertoje yra ketvirtos pagal dydį pasaulyje išžvalgytos naftos atsargos. Separatistų judėjimą pirmiausia stiprino nepasitenkinimas naftos pramonės valdymu. Judėjimo lyderiai taip pat lankėsi JAV valstybės departamente ir konsultavosi su Respublikonų partijos strategais.
Osle vykstančiose derybose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Norvegijos ir Suomijos vadovais dalyvauja JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris. Portalas „Axios“, remdamasis anonimišku JAV pareigūnu, anksčiau skelbė, kad po susitikimo S. Witkoffas vyks į Rusiją ir tikisi susitikti su Vladimiru Putinu bei pristatyti pasiūlymus. Į naujienų agentūros AFP prašymą šią informaciją patvirtinti Baltieji rūmai iš karto neatsakė.
Australijos policija vairuotojui pateikė kaltinimus dėl tyčinio sunkaus federalinio parlamento narės sužalojimo. Automobiliu partrenkta 65 metų Helen Haines neteko kojos. Jos būklė tebėra kritinė, tačiau stabili. Policija pranešė, kad prie savo rinkimų apygardos biuro parlamentarę partrenkusiam 43 metų Brendanui Nugentui pareikšti kaltinimai dėl tyčinio sunkaus sužalojimo, pavojingo vairavimo, sukėlusio sunkų sužalojimą, ir žalos padarymo federalinės valdžios pareigūnui. Įvykis sukrėtė Australiją, kur politinis smurtas retas, o politikai įprastai yra lengvai pasiekiami gyventojams. Vis dėlto naujausi duomenys rodo, kad grėsmė didėja: 2025 metais policija skelbė, jog per ankstesnius trejus metus grasinimų parlamentarams skaičius padvigubėjo. Oficialiais duomenimis, 2025–2026 finansiniais metais užregistruota daugiau kaip 1 tūkst. tokių grasinimų politikams.
