Vyskupas Juozas Matulaitis atgulė amžinojo poilsio: jo kapo vieta – ypatingoje Kaišiadorių katedros kriptoje

2026 m. lapkričio 11 d. Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje aukotos laidotuvių šv. Mišios už Kaišiadorių vyskupą emeritą Juozą Matulaitį. Šv. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.

Po apeigų prisiminimais apie velionį pasidalijo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Būtent vyskupas Juozas Matulaitis 1991 m. jį pasiuntė rengtis kunigystei, o 1996 metais įšventino kunigu, skelbiama Telšių vyskupijos pranešime.

Prisiminė bendrus tarnystės metus

Nuo 2004 metų iki vyskupo Juozo išėjimo į pensiją 2012 m. mons. Algirdas ėjo jo generalvikaro pareigas. Kalbėdamas apie kartu praleistus tarnystės metus, Telšių vyskupas išskyrė kelias vyskupo Matulaičio savybes.

Pasak jo, vyskupas Juozas buvo tikro žmogiškumo ir gilaus tikėjimo žmogus, vengęs įskaudinti kitus. Algirdas Jurevičius prisiminė, kad po studijų Vokietijoje grįžęs į Lietuvą generalvikaro pareigas rado einantį garbingą 92 metų prelatą, kuris buvo patyręs tremtį. Nenorėdamas jo įžeisti, vyskupas Juozas prelato neatleido, o Algirdą paskyrė vyskupo vikaru. Tokį sprendimą jis aiškino baime, kad senolis dėl to gali susijaudinti ir mirti. Vėliau, vyskupijoje kilus nepasitenkinimui, vyskupas atsargiai užsiminė prelatui apie galimybę baigti tarnystę. Šis naujieną priėmė džiaugsmingai, todėl po mėnesio Algirdas buvo paskirtas generalvikaru.

Vyskupas Juozas taip pat buvo maldos žmogus. Kartu važiuodamas lankyti parapijų jis melsdavo Rožinį, garsiai skaitydavo brevijorių, o ilgesnėse kelionėse su bendražygiais kartais giedodavo giesmes. Jis pradėjo pal. Teofiliaus Matulionio beatifikacijos procesą ir ypač mėgo melstis Pivašiūnų šventovėje.

Vyskupo drąsą atskleidė ir jo sprendimai. Kai Kaišiadorių vyskupijos partneriai iš Magdeburgo pasiūlė įrengti pramoninę vėjo jėgainę, Lietuvoje dar nebuvo nė vienos tokios jėgainės. Vyskupas Juozas nesibaimino imtis šio bandomojo projekto ir leido jį įgyvendinti. Panašiai buvo kuriant rekolekcijų namus bei Rožinio slėpinių parką kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje. Šiuos darbus teko pradėti nuo nulio, tačiau ganytojo ryžtas ir drąsa padėjo projektus paversti sėkmingais Bažnyčiai tarnaujančiais darbais.

Algirdas Jurevičius vyskupą pavadino ir atsakingu ganytoju. 2009 m. gruodžio 21 d. šaltą naktį vyskupas Juozas jam pranešė, kad sudegė Labanoro bažnyčia. Nors generalvikaras norėjo kelionę atidėti rytui, vyskupas pareikalavo išsiruošti nedelsiant. Slidžiais ir sniegu užpustytais keliais, kai oro temperatūra buvo nukritusi žemiau 20 laipsnių šalčio, per dvi valandas jie pasiekė Labanorą ir apie 6 valandą ryto išvydo gaisro padarinius. Maždaug 8 valandą ryto Labanoro seniūnijoje jau buvo suburta bažnyčios atstatymo iniciatyvinė grupė. Dar gaisrininkams saugant rūkstančius nuodėgulius, paskelbta apie sprendimą bažnyčią atstatyti. Po dviejų metų ji buvo atkurta.

Vyskupas Juozas, pasak Telšių vyskupo, buvo ir linksmas žmogus. Jo veide nuolat matydavosi šypsena, rodžiusi vidinį giedrumą ir tuo pačiu pradžiuginusi aplinkinius.

„Ilsėkis Viešpaties šviesoje, mielas vyskupe Juozai“, – savo prisiminimus užbaigė Telšių vyskupas Algirdas.

Trečiasis Kaišiadorių vyskupijos istorijoje vyskupas ordinaras Juozas Matulaitis palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje. Jis atgulė toje pačioje vietoje, kur ilsėjosi jo pirmtakas – antrasis Kaišiadorių vyskupas ordinaras, palaimintasis Teofilius Matulionis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *