Staigus sąnario skausmas, paraudimas ir tinimas ne visuomet tėra trumpalaikis negalavimas – tokie požymiai gali signalizuoti apie podagrą. Nors ši liga dažnai siejama su vyresniu amžiumi, jos sukeliami priepuoliai gali smarkiai apsunkinti kasdienį gyvenimą ir lemti kitų sveikatos problemų.
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė, svarbu žinoti pirmuosius podagros simptomus, suprasti ligos paūmėjimų keliamą riziką ir atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą.
Kas sukelia podagrą?
Podagra – sąnarius pažeidžianti liga, dažniausiai diagnozuojama žmonėms, perkopusiems ketvirtą ar penktą dešimtį. Pasak I. Sauserytės, vienas pagrindinių jos veiksnių yra per didelis šlapimo rūgšties kiekis, kurio inkstai nebesugeba pakankamai greitai pašalinti.
Šlapimo rūgšties perteklius kristalizuojasi ir sąnarių ertmėse formuoja aštrias nuosėdas. Jos sukelia uždegimą, o dažniausiai nukenčia didžiojo kojos piršto sąnarys, kuriame diskomfortas gali būti jaučiamas beveik nuolat.
Vis dėlto daugiausia sunkumų sukelia podagros paūmėjimai – jų metu pasireiškia itin stiprūs skausmo priepuoliai. Negydoma liga gali apimti ir kitus sąnarius, įskaitant kulkšnis, kelius, alkūnes bei riešus.
Kokie simptomai turėtų įspėti?
Uždegimo vietoje gali būti juntamas karštis, o aplink pažeistą sąnarį kartais susidaro guzeliai. Dėl uždegimo taip pat gali būti sunku laisvai judinti sąnarį.
Organizmas į podagrą gali reaguoti ne tik vietiniais simptomais. Pasak vaistininkės, žmogus gali jausti bendrą silpnumą, nuovargį ar net karščiuoti. Ligą dažnai padeda atpažinti pasikartojantys skausmo priepuoliai, stipriai paveikiantys kasdienę savijautą.
Paūmėjimo metu diskomfortą gali sukelti net lengviausias prisilietimas. Pajutus neaiškios kilmės sąnarių skausmą, I. Sauserytė rekomenduoja kreiptis į gydytoją. Specialistų konsultacija ypač svarbi tuomet, kai pažeistą sąnarį sunku judinti, skausmas yra stiprus arba pakyla temperatūra.
Kas gali padėti sumažinti simptomus?
Vaistininkė atkreipė dėmesį, kad padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis gali būti susijęs ne tik su podagra. Jis taip pat gali prisidėti prie inkstų funkcijos sutrikimų, akmenligės ir lėtinio uždegimo, galinčio lemti kitų širdies bei kraujagyslių sistemos problemų.
Dėl skausmo ir sumažėjusio fizinio aktyvumo gali padidėti antsvorio, depresijos, diabeto bei miego sutrikimų rizika.
Gydant podagrą, pasak I. Sauserytės, gali būti derinami šlapimo rūgšties kiekį mažinantys ir skausmą malšinantys vaistai. Tačiau svarbi ir kasdienė rutina: būtina kontroliuoti lėtines ligas, ypač susijusias su medžiagų apykaita, inkstais, širdimi ir kraujotaka.
Kadangi podagros riziką didina nutukimas ir diabetas, rekomenduojama atidžiai rinktis maistą, siekti išlaikyti normalų kūno svorį ir būti fiziškai aktyviems.
Kalbėdama apie mitybą, vaistininkė pabrėžė, kad reikėtų riboti raudonos mėsos ir subproduktų vartojimą – šie produktai gali tiesiogiai prisidėti prie ligos paūmėjimo. Taip pat patariama atsisakyti alkoholio ir vengti saldžių gėrimų, įskaitant gazuotus vaisvandenius bei sultis.
