Ukrainos karinė žvalgyba įspėjo apie galimas naujas Rusijos provokacijas prieš Baltijos šalis. Ekspertai teigia, kad Maskva jau vertina NATO reakciją, o nesulaukusi ryžtingų atsakomųjų veiksmų gali griebtis dar agresyvesnių priemonių. Apie Lietuvai kylančias grėsmes ir tai, ar sąjungininkai pajėgūs sustabdyti Rusiją, laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala bei Lietuvos ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Grėsmių spektras apima visą Europą
L. Kojala pabrėžė, kad Rusija yra grėsmė ne tik Ukrainai ar NATO rytinio flango valstybėms, bet visoms Aljanso šalims. Geografinis atstumas nuo Rusijos šiuo atveju nėra lemiamas.
Ekspertas priminė incidentą Leipcigo Halės oro uoste Vokietijoje, kur dronas su sprogmenimis galėjo nusinešti žmonių gyvybių ir padaryti didžiulių ekonominių nuostolių. Jo teigimu, šis atvejis galėjo turėti dar rimtesnių pasekmių, tačiau to, laimei, neįvyko, tikėtina, dėl techninių priežasčių.
Anot L. Kojalos, Europos valstybės turi suprasti, kad grėsmių spektras yra labai platus. Kai kurios šalys vis dar mano, jog Rusijos karas prieš Ukrainą pirmiausia aktualus šiaurės rytiniam NATO sparnui, tačiau tokiai pozicijai pagrindo nėra. Kibernetinių išpuolių, kitokio pobūdžio nusikaltimų ir agresyvių veiksmų, jo vertinimu, jau patyrė visos Europos Sąjungos arba NATO valstybės.
L. Linkevičius sakė, kad perspėjimai apie galimas provokacijas sklinda ne tik iš Ukrainos žvalgybos. Remiantis NATO ir Vakarų šalių informacija, artimiausiu metu nematyti požymių, kad Rusija rengtųsi konvencinei atakai, tačiau provokacijos, sabotažas, operacijos po svetima vėliava ir kitos slaptos veiklos vyksta nuolat.
Tokiais veiksmais Rusija siekia destabilizuoti padėtį, susilpninti Vakarų vienybę ir paramą Ukrainai, taip pat tikrina, kaip veikia įvairios sistemos, kaip greitai į incidentus reaguojama ir kokia būna politinė reakcija.
L. Linkevičiaus teigimu, po daugelio įžūlių veiksmų, priartėjusių prie karinių operacijų, Rusija nesulaukė didesnių poveikio priemonių. Todėl tikėtina, kad ji tęs tokią veiklą tol, kol jai bus leidžiama tai daryti.
Lietuvai būtina stiprinti atgrasymą
L. Kojala teigė, kad svarbiausia kryptis Lietuvai ir kitoms NATO valstybėms turėtų būti atgrasymo stiprinimas. Jei Rusijos provokacijos kartojasi ir jų agresyvumas didėja, tai rodo, kad dabartinis NATO atgrasymas neveikia visiškai.
Nors Rusija nevykdo tokio išpuolio prieš NATO valstybę, kuris aktyvuotų penktąjį Aljanso sutarties straipsnį, tai nereiškia, kad mažesnio masto veiksmai yra nereikšmingi. Jie taip pat gali sukelti didelių problemų, todėl į juos turi būti atsakoma.
Ekspertas atkreipė dėmesį į Leipcigo Halės oro uosto atvejį. Vokietijos vyriausybė oficialiai susiejo incidentą su Rusijos tarnybų veikla, tačiau, pasak L. Kojalos, aiškaus ir tiesioginio atsako nebuvo. Tuo metu diskutuojama apie naują Europos Sąjungos sankcijų paketą, ginklų tiekimą Ukrainai ir santykius su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau šie klausimai sprendžiami tarsi atskirai nuo augančios grėsmės.
Jo teigimu, kol Rusija nematys, kad į jos veiksmus atsakoma konkrečiomis, iš anksto žinomomis priemonėmis, tikimybė, jog ji sustos ar atsisakys išbandyti naujas taktikas, išliks labai maža. Agresyvūs veiksmai Rusijai kainuoja palyginti nedaug, o juos atremti besiginančioms valstybėms yra sudėtinga.
Lietuva negali sukurti visiškai saugios erdvės visose srityse, nes grėsmių yra nuo pasienio ir oro erdvės iki Baltijos jūros kabelių, kibernetinių atakų, dezinformacijos bei propagandos.
Sąjungininkų parama negarantuoja visiško saugumo
Lietuvoje dislokuoti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos kariai suteikia pagrindo jaustis ne vieniems. L. Linkevičius pabrėžė, kad NATO žvalgybos ir analizės sistemos veikia nuolat: vertina situaciją, prognozuoja įvykius ir planuoja reikalingus veiksmus.
Vis dėlto tai neatleidžia Lietuvos nuo pareigos stiprinti pasirengimą nacionaliniu lygiu. L. Linkevičius priminė Varšuvoje girdėtą NATO vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Grinkevičiaus kalbą „Pergalės teorija“. Ja Rusijai buvo siunčiama žinia, kad puolimas turėtų skaudžių pasekmių.
Tačiau ambasadoriaus vertinimu, būtų svarbu, kad pergalės teorija virstų praktiniais veiksmais. Jis taip pat sukritikavo Rusijai siunčiamus raminančius signalus, esą Vakarai neketina jos strategiškai nugalėti ir tik prašo nepulti.
L. Linkevičiaus teigimu, raminimas, kvietimai į dialogą ir siūlymai bendradarbiauti Rusijos neveikia. Todėl, jo manymu, Vakarai turėtų pakeisti taktiką ir nustoti stebėtis, kad Maskva išlieka agresyvi.
Rusiją, eksperto teigimu, veikia tik jėga
L. Kojala sakė, kad Rusija supranta ir gerbia jėgos kalbą. Jis kaip pavyzdį pateikė padėtį Baltijos jūroje: NATO sustiprinus karinį, o ne vien politinį buvimą, kabelių incidentų sumažėjo.
Nors galima diskutuoti, ar tai buvo tiesioginis priežastinis ryšys, ekspertas mano, kad Rusijos reakcija į tvirtas atsakomąsias priemones yra akivaizdi. Priešingai, silpnumą Maskva vertina kaip paskatą kelti eskalacijos kartelę ir didinti agresyvumą siekiant savo tikslų.
L. Kojalos teigimu, Vakarų sostinėse vis dar pasigirstantis siūlymas nusileisti Rusijai ir ją nuraminti gali duoti priešingą rezultatą. Tokią strategiją, jo manymu, būtina keisti.
Svarbiausios dienos naujienos, politikų ir ekspertų įžvalgos bei komentarai skelbiami laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play kiekvieną darbo dieną.
