Šaltuoju metų laiku arbata daugeliui tampa kasdieniu gėrimu, tačiau tyrimas rodo, kad jos vartojimas gali būti siejamas ir su širdies bei kraujagyslių sveikata. Vis dėlto reikšmės gali turėti arbatos rūšis, temperatūra, stiprumas ir išgeriamas kiekis.
Kinijos mokslininkai išanalizavo maždaug 500 tūkst. žmonių, kurių amžius siekė nuo 30 iki 79 metų, duomenis iš „China Kadoorie Biobank“ duomenų bazės. Tyrimo dalyvių sveikata buvo stebima devynerius metus. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Journal of Internal Medicine“, juos aprašė fakt.pl.
Arbatos mėgėjais tyrėjai laikė žmones, kurie šį gėrimą vartojo bent tris kartus per savaitę. Tokie dalyviai sudarė apie 30,5 proc. visos grupės. Nustatyta, kad reguliarus arbatos gėrimas buvo susijęs su 11 proc. mažesne kraujagyslių ligų rizika.
Vertinant konkrečias ligas, arbatos vartojusių žmonių išeminio insulto rizika buvo maždaug 36 proc. mažesnė. Šis insulto tipas išsivysto dėl kraujo krešulio smegenyse. Ūminio miokardo infarkto rizika buvo 17 proc. mažesnė, aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų – 13 proc., o kitų galvos smegenų kraujagyslių ligų – net 52 proc. mažesnė.
Apsauginį poveikį gali lemti arbatos rūšis
Mokslininkai pabrėžė, kad svarbu ne vien pats arbatos vartojimo faktas. Juodoji arbata pasižymėjo stipresniu ryšiu su mažesne kraujagyslių ligų rizika nei žalioji. Vienas galimų paaiškinimų – fermentacijos metu susidarantys junginiai, tarp jų teaflavinai. Jie gali pasižymėti priešuždegiminėmis savybėmis ir padėti reguliuoti lipidų, įskaitant cholesterolį, kiekį.
Tačiau arbatos nerekomenduojama gerti verdančios. Tyrėjų teigimu, itin karštas gėrimas gali pažeisti audinius dėl karščio ir skatinti uždegimą, todėl geriau rinktis šiltą arbatą.
Taip pat patariama vengti pernelyg stipraus gėrimo. Per didelė kofeino koncentracija gali susilpninti kraujagyslėms naudingą polifenolių poveikį. Šie junginiai pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.
Kiek puodelių išgerta per dieną?
Didžiausia nauda tyrime buvo siejama su šešiais–aštuoniais arbatos puodeliais per dieną. Tyrimo autoriai taip pat nurodė, kad reguliarus arbatos vartojimas gali būti ypač naudingas nutukusiems žmonėms ir tiems, kurių genetinis polinkis sirgti kraujagyslių ligomis yra didesnis.
Vis dėlto šie rezultatai nepatvirtina, kad arbata tiesiogiai apsaugo nuo insulto ar infarkto. „British Heart Foundation“ vyriausioji dietologė Dell Stanford pabrėžė, kad išvadas reikėtų vertinti atsargiai, nes tai buvo stebėjimo tyrimas. Rezultatams galėjo turėti įtakos ir kiti dalyvių mitybos bei gyvenimo būdo skirtumai.
Šis tekstas yra tik patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos ir mitybos klausimų rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
