Didesnio atlygio reikalaujantys aplinkos apsaugos pareigūnai pradeda protestą – nuo gruodžio jie nebesutiks pasyviai budėti namuose ir visą parą vykdyti aplinkos apsaugos priežiūrą.
Trečiadienį paskelbtame pranešime Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) nurodė, kad nuo kito mėnesio pareigūnai atšauks sutikimus dėl pasyviojo budėjimo namuose. Tokiu būdu siekiama atkreipti politikų dėmesį į, profesinės sąjungos vertinimu, prastą Lietuvos aplinkosaugos būklę.
Apie planuojamą akciją LAASDPS informavo Seimo narius, Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą.
Profesinės sąjungos atstovai įspėja, kad protestas gali tiesiogiai paveikti reagavimą į aplinkosaugos pažeidimus ne darbo metu.
Protestą paskatino nepakankamas aplinkos apsaugos sistemos finansavimas, maži pareigūnų atlyginimai ir didėjantis darbo krūvis. LAASDPS duomenimis, šiuo metu Lietuvoje trūksta maždaug 15–20 proc. aplinkos apsaugos pareigūnų.
LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys teigia, kad apie šias problemas kalbama jau ne pirmus metus, tačiau sprendimų vietoje esą matomas vis didesnis skirtumas tarp valstybes keliamų reikalavimų ir pareigūnams suteikiamų sąlygų. Jo teigimu, politikams problemų neišgirdus derybose, darbuotojai priversti rinktis kitokius veiksmus.
Pagrindinis profesinės sąjungos reikalavimas – ne mažesnė kaip 1,5 tūkst. eurų mėnesio alga „į rankas“. LAASDPS skaičiuoja, kad tam 2027 metų valstybės biudžete reikėtų papildomai numatyti 2,5 mln. eurų.
Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Dijana Rupeikienė taip pat atkreipia dėmesį į pasyviojo budėjimo apmokėjimą ir, jos vertinimu, nevienodas sąlygas. Kai kurių kitų valstybės institucijų pareigūnams už tokį budėjimą mokama iki 50 proc. darbo užmokesčio siekianti priemoka, o aplinkos apsaugos pareigūnams – tik 20 procentų. Jos teigimu, nemaža dalis aplinkosaugininkų uždirba apie 1,1 tūkst. eurų.
D. Rupeikienė pabrėžia, kad pasyvusis budėjimas nėra laisvalaikis – pareigūnai turi nuolat būti pasirengę reaguoti į pažeidimus, todėl neretai nukenčia jų asmeninis ir šeimos laikas. Ji teigia, kad valstybė šį pasiaukojimą priima kaip savaime suprantamą dalyką, nors gamtos apsauga yra valstybės, o ne darbuotojų atsakomybė.
V. Laukio teigimu, protestu nesiekiama susilpninti aplinkos apsaugos. Priešingai, norima parodyti, kad visą parą veikianti sistema tapo trapi, nes jos darbas vis labiau priklauso nuo mažėjančio darbuotojų skaičiaus.
