Ar galima valgyti mažiau neskaičiuojant kalorijų ir neatsisakant mėgstamų patiekalų? Lenkų maisto tinklaraštininkas Martynas Wójcikas, internete žinomas kaip „Foodini“, teigia, kad numesti 25 kilogramus jam padėjo trys kasdieniai įpročiai. Jis pakeitė ne tik lėkštes, bet ir valgymo įrankius bei savo elgesį valgydamas.
Martyno Wójciko svorio pokyčiai (nuotr. „Facebook“; 123rf.com).
Dažnai manoma, kad svorio metimas neatsiejamas nuo griežto mitybos plano, porcijų svėrimo ir mėgstamų produktų atsisakymo. Vis dėlto suvalgomo maisto kiekį gali veikti ir aplinka bei kasdieniai įpročiai, rašo fakt.pl.
Vakarienę kartais suvalgome taip greitai, kad nespėjame pajusti nei skonio, nei sotumo. Kitais atvejais užkandžiaujame priešais televizorių ir tik vėliau suprantame, kad visa lėkštė jau tuščia.
Būtent į tokius įpročius dėmesį atkreipė „Facebook“ puslapio „Foodini od kuchni“ autorius M. Wójcikas. Vaizdo įraše jis papasakojo apie tris metodus, kurie, jo teigimu, padėjo atsikratyti 25 kilogramų.
Verta pabrėžti, kad tai yra vieno žmogaus asmeninė patirtis. Kilus klausimų dėl sveikatos ar svorio metimo, reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Mažesnė lėkštė gali pakeisti porcijos vaizdą
Pirmąjį būdą tinklaraštininkas pademonstravo rodydamas dvi skirtingo dydžio lėkštes, kuriose buvo toks pats maisto kiekis. Mažesnėje lėkštėje porcija atrodė gerokai gausesnė.
Šis efektas aiškinamas tuo, kad smegenys porciją vertina ne vien pagal faktinį maisto kiekį. Svarbu ir tai, kiek vietos maistas užima lėkštėje.
Toje pačioje didelėje lėkštėje nemaža porcija gali pasirodyti nedidelė, o mažesniame inde toks pats kiekis atrodo kur kas didesnis. Tokia vizualinė iliuzija gali paveikti tai, kaip suvokiame porcijos dydį.
Mažesni įrankiai priverčia sulėtinti tempą
Antrasis patarimas – valgyti naudojant mažą šaukštelį, desertinę šakutę arba lazdeles. M. Wójcikas pasakojo šią idėją perėmęs iš interneto kūrėjo Jeremy Ethierio ir pats ją išbandęs vieną mėnesį.
Anot jo, mažesni įrankiai padeda imti mažesnius kąsnius, todėl maistas į burną patenka dažniau, o visas valgymas užtrunka ilgiau.
Tokiu būdu vienu metu paimama mažiau maisto, tad tai pačiai porcijai suvalgyti prireikia daugiau kąsnių. Ilgesnis valgymas suteikia organizmui daugiau laiko pajusti sotumą.
Lėtesnis tempas taip pat gali padėti pastebėti, kada alkis jau sumažėjo. Tuomet mažėja tikimybė automatiškai suvalgyti viską, kas yra lėkštėje.
Trečiasis įprotis – valgant atsitraukti nuo ekranų
Pasak „Foodini“, svarbiausias iš trijų patarimų yra sąmoningas valgymas. Jis ragina valgymo metu padėti telefoną į šalį, išjungti televizorių ir nesinaudoti internetu.
Valgant, jo teigimu, reikėtų susitelkti į patį maistą, o ne į telefoną, televizorių, „YouTube“ vaizdo įrašus ar naršymą internete.
Daugeliui pažįstama situacija, kai įsijungiamas serialas, šalia pasidedama užkandžių, o įsitraukus į ekraną nepastebima, kaip dubenėlis ištuštėja.
Susitelkus į kitą veiklą lengviau prarasti pojūtį, kiek jau suvalgyta, ir nepastebėti momento, kai pasisotinama. Dėl to galima ir toliau griebtis naujų kąsnių, nors alkis jau sumažėjęs.
Sąmoningas valgymas reiškia dėmesį maisto skoniui, kvapui, tekstūrai ir kūno pojūčiams. Užuot iškart siekus dar vieno kąsnio, siūloma sulėtinti tempą ir įvertinti, ar alkis iš tiesų dar jaučiamas.
Tokį požiūrį patvirtina ir valgymo elgsenos tyrimai: valgant užsiimant kita veikla, ypač žiūrint televizorių, gali padidėti persivalgymo tikimybė.
