Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia, kad patvirtinus informaciją apie plaučių maro atvejį Rusijoje ir nustačius grėsmę Lietuvai, galėtų būti svarstomas Rusijos piliečių tranzito per mūsų šalį ribojimas. Vis dėlto toks sprendimas būtų priimamas kartu su Europos Sąjungos partneriais.
Ministras trečiadienį LRT radijui sakė, kad galimi veiksmai priklausytų nuo grėsmės masto ir turimos informacijos patikimumo. Jo teigimu, dar nuo COVID-19 pandemijos laikų yra parengti bendri eismo ribojimo algoritmai, todėl kilus net ir menkiausiam pavojui klausimas būtų keliamas Lietuvoje, o sprendimai priimami bendrai su Europos partneriais.
Vaistų rezervų turėtų pakakti
L. Kukuraitis nurodė, kad antradienį susitiko su pagrindinių šalies institucijų, atsakingų už tokios ligos valdymą, atstovais. Pasak jo, reikalingi veiksmų algoritmai yra nustatyti, o vaistų atsargų rezervuose pakanka.
Ministras pabrėžė, kad plaučių maro atvejis Rusijoje kol kas nėra patvirtintas. Ši liga pasaulyje vis dar pasitaiko, kai kuriose šalyse nuo jos miršta žmonės. Europoje paskutiniai atvejai užfiksuoti prieš 50 metų, o Lietuvoje – prieš 200 metų. L. Kukuraičio teigimu, liga gydoma antibiotikais.
Situaciją ministras apibūdino kaip keliančią nerimą, tačiau kartu ragino visuomenę išlikti ramiai. Nerimą, jo žodžiais, didina tai, kad informacija sklinda iš Rusijos – kariaujančios ir priešiškos valstybės. Pasak jo, į iš Rusijos ateinančius pranešimus nepatikliai žvelgia ne tik Lietuva, bet ir Europa bei Jungtinės Valstijos.
Lietuvos, kitų Europos valstybių ir JAV institucijos padėtį atidžiai stebi. Ministras teigė, kad gavus aiškios, konkrečios, patvirtintos ir skaidrios informacijos, būtų imamasi kitokių veiksmų.
Ką pranešta apie galimą atvejį Rusijoje?
Kaip skelbė BNS, po pranešimų apie Rusijoje nuo plaučių maro esą mirusią moterį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informavo, kad Lietuvos gyventojams šiuo metu nėra padidėjusios rizikos užsikrėsti maru. Atsakingos institucijos situaciją stebi.
NVSC taip pat pažymėjo, kad turima informacija yra ribota, todėl nėra galimybės nepriklausomai patvirtinti, jog minima darbuotoja sirgo plaučių maru.
Penktadienį paskelbta, kad liga galėjo nusinešti 28 metų Darjos Šipilovos, dirbusios Sibiro Irkutsko srities maro tyrimų institute, gyvybę. Taip pat pranešta apie dėl šio įvykio įvestus specialius apribojimus.
Rusijos naujienų portalas „Liudi Baikala“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, susijusiais su regiono saugumo tarnybomis, skelbė, kad moteris galėjo užsikrėsti plaučių maru sudužus mėgintuvėliui.
Kitos žiniasklaidos priemonės galimą jos mirtį siejo su laboratorijoje įvykusiu incidentu. „Liudi Baikala“ taip pat nurodė, kad karantinas taikomas 200 žmonių, galėjusių su mirusiąja turėti kontaktų.
Vis dėlto Rusijos pareigūnai pabrėžė, kad po mirties atlikti tyrimai plaučių maro nenustatė. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad jo administracija situaciją atidžiai stebi.
Kaip plinta ir gydomas plaučių maras?
Plaučių maras yra reta infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis. Ji gali būti perduodama per sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskiriamus lašelius, tačiau dažniausiai tam reikia artimo ir ilgai trunkančio kontakto su simptomų turinčiu ligoniu. Inkubacinis laikotarpis trunka nuo 1 iki 4 dienų.
Liga gali sukelti karščiavimą, galvos skausmą, silpnumą, kosulį, krūtinės skausmą ir greitai stiprėjantį kvėpavimo sutrikimą.
Laiku nustačius plaučių marą, jis sėkmingai gydomas įprastais antibiotikais. Gydymui reikalingi vaistai Europoje ir Lietuvoje yra lengvai prieinami.
Įtarus arba patvirtinus ligą, pacientas izoliuojamas. Nustatomi ir stebimi žmonės, turėję su juo artimą sąlytį, o prireikus jiems skiriamas profilaktinis gydymas.
