2030-aisiais Lietuva minės 600-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines, tačiau iki šiol neaišku, kur yra paskutiniojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikai. Laidos „Be tabu“ komanda aiškinosi, ar jų paieškos jau priartėjo prie atsakymo.
Įvairių versijų netrūko. Ekstrasensė palaikų ieškojo Merkinės bažnyčioje, o 1965 metais spaudoje pasirodė pranešimų apie Rumšiškių bažnyčioje esą aptiktą geležinį narvą. Jame rastas skeletas su brangaus metalo vainiku, todėl buvo svarstoma, kad tai galėjo būti Vytauto Didžiojo palaikai. Vis dėlto tokios teorijos greitai atmestos.
Tačiau menininkas iš Vilniaus Rolandas Vičius pasiūlė kitokią versiją.
Menininko versija: palaikai galėjo būti paslėpti iš keršto
R. Vičius pasakojo iš tarybiniais laikais dirbusio architekto išgirdęs legendą, esą XIX amžiuje Vytautą Didįjį caro valdžia perlaidojo. Nors teorija apie valdovo kapą Varėnos rajone menininko neįtikino, mintis, kad carinė Rusija galėjo palaikus paslėpti, jam pasirodė verta dėmesio.
Jo manymu, Vilniaus arkikatedroje buvo išrausta daugybė vietų, tačiau liko nepaliesta erdvė po akmenimis. R. Vičius svarstė, kad caro laikais ten buvę tualetai, o kasinėjimai tokioje vietoje būtų pareikalavę vandens ir žarnų, be to, būtų kilusi smarvė bei ligų pavojus. Todėl, jo įsitikinimu, nieko ten taip ir nebuvo daroma.
Menininkas mano, kad toks elgesys galėjo būti nepagarbus tyčinis imperinės Rusijos kerštas Vytautui Didžiajam.
Istorijos tyrinėtojas pateikė kitą paaiškinimą
Mokslininkai dažniausiai laikosi nuomonės, kad Vytautas Didysis palaidotas Vilniaus arkikatedroje. Po mirties 1430 metų spalio 27 dieną jo kūnas iš Trakų buvo atgabentas į Vilnių. Kur valdovo palaikai buvo vėlesnius 300 metų, nėra žinoma, tačiau manoma, kad lenkų archeologai juos galėjo aptikti užmaskuotoje kriptoje, įrengtoje pačiame arkikatedros centre, po Šventojo Kryžiaus altoriumi.
Istorijos tyrinėtojas ir restauratorius Saulius Poderis spėjo, kad lenkai palaikus galėjo tiesiog paslėpti. Jo manymu, tai galėjo būti politinis sprendimas: viešas atradimas būtų sukėlęs daug politinių aistrų, nes Vilnius tuo metu buvo okupuotas, o santykiai su Lietuva buvo nutrūkę. Todėl esą buvo paprasčiau palaikus pagarbiai perlaidoti ir daugiau jų nejudinti.
Šiuo metu jau pradėti tyrimai. Manoma, kad Vytauto Didžiojo palaikai gali būti už sienos, Valdovų mauzoliejuje, po Vilniaus arkikatedros Šventojo Kazimiero koplyčia.
S. Poderis teigė, kad paieškos bus vykdomos iš mauzoliejaus galinės pusės. Vakarinėje sienoje, žvelgiant iš Katedros aikštės, planuojama gręžti ir tikrinti prielaidą, kad palaikai paslėpti į mauzoliejų vedančiame tunelyje, kuris dabar yra užmūrytas. Šioje vietoje, jo manymu, teoriškai galėtų būti ir ketvirtieji palaikai bei renesansinės insignijos, matomos iš Gdansko galerijos, aptiktos pavasarį.
Radus palaikus lauktų dar vienas sudėtingas etapas
Paieškoms ketinama pasitelkti georadarus, trimatį skenavimą ir rentgeno fluorescencinę analizę. Jei palaikai nurodytoje vietoje nebus rasti, planuojama ištirti dar kelias dešimtis Vilniaus arkikatedros požemių ertmių.
2025 metais šiuose požemiuose aptiktos Lietuvos valdovų insignijos – karūnos ir papuošalai. S. Poderis sakė apie jų buvimo vietą žinojęs gerokai anksčiau, tačiau jo tyrimų rezultatais, anot jo, niekas nenorėjo domėtis. Tyrinėtojas taip pat anksčiau kalbėjo apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų vietą.
S. Poderis kritiškai vertino ir dabartines sąlygas, kuriomis mauzoliejuje laikomi jau rasti valdovų palaikai. Jis stebėjosi, kodėl per 35 metus nebuvo pasirūpinta mauzoliejaus užbaigimu, ir teigė, kad valdovai neturėtų būti laikomi mediniuose karstuose. Jo nuomone, karstai turėjo būti apkalti sidabru, o lenkai mauzoliejų sugebėjo pastatyti per septynerius metus.
Tyrinėtojas viliasi, kad Vilniaus arkikatedros požemiuose Vytauto palaikai bus rasti. Vis dėlto jų tapatybę dar reikėtų patvirtinti: būtų tiriama ir lyginama rastų griaučių bei Vytauto Didžiojo giminaičių ir palikuonių DNR.
Vienintelės Vytauto Didžiojo ir Onos dukters Sofijos palaikai yra Maskvoje, todėl šis palyginimo būdas nebūtų įmanomas. Tyrimams būtų galima pasitelkti Vytauto pusbrolio Jogailos palaikus, saugomus Krokuvoje, arba brolio Butauto palaikus, palaidotus Šv. Tomo bažnyčios rūsiuose prie centrinio altoriaus.
Kultūros ministerija Vilniaus arkikatedroje planuoja įrengti valdovų panteoną. Jame turėtų ilsėtis jau rasti valdovai ir, jei paieškos bus sėkmingos, pats Vytautas Didysis.
Daugiau informacijos pateikiama straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše. Laida „Be Tabu“ per TV3 rodoma pirmadieniais–ketvirtadieniais 19.30 val.
Tekstas parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Be Tabu“.
