Apie padidėjusį cholesterolį kalbama vis dažniau, nes aukšti jo rodikliai gali būti susiję su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, infarkto bei insulto rizika. „Camelia“ vaistininkė Indrė Šulskytė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kada cholesterolio kiekis tampa problema ir kodėl jo neįmanoma patikimai įvertinti vien pagal savijautą.
Cholesterolis organizmui reikalingas, tačiau svarbus jo kiekis
Nors cholesterolis dažnai vertinamas neigiamai, pats savaime jis organizmui būtinas. Jis reikalingas ląstelėms, hormonų gamybai, vitamino D pasisavinimui ir kitoms organizmo funkcijoms.
Pasak I. Šulskytės, problemų kyla tada, kai kraujyje padaugėja mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (LDL), dažnai vadinamo „bloguoju“ cholesteroliu. Laikui bėgant jis gali kauptis ant kraujagyslių sienelių. Dėl to kraujagyslės siaurėja, praranda elastingumą, o kraujui tampa sunkiau tekėti.
Susiaurėjus kraujagyslėms, didėja sunkių širdies ir kraujagyslių ligų, tarp jų infarkto ir insulto, rizika.
Vis dėlto vienas laboratorinio tyrimo skaičius neturėtų būti vertinamas atskirai. Vaistininkė pabrėžė, kad cholesterolio rodikliai turi būti nagrinėjami kartu su žmogaus amžiumi, kraujospūdžiu, rūkymu, cukriniu diabetu, inkstų ligomis ir kitomis širdies bei kraujagyslių ligomis.
Tas pats LDL rodiklis vienam žmogui gali būti priimtinas, o kitam – jau per didelis, todėl svarbi bendra sveikatos būklė ir individuali rizika.
Kokie LDL rodikliai laikomi siektinais?
I. Šulskytė rėmėsi 2025 m. Europos kardiologų draugijos ir Europos aterosklerozės draugijos rekomendacijomis. Jose nurodoma, kad siektinas LDL cholesterolio kiekis priklauso nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
- mažos rizikos žmogui – mažiau nei 3,0 mmol/l;
- vidutinės rizikos žmogui – mažiau nei 2,6 mmol/l;
- didelės rizikos žmogui – mažiau nei 1,8 mmol/l;
- labai didelės rizikos žmogui – mažiau nei 1,4 mmol/l.
Gavęs tyrimų rezultatus, gydytojas turėtų įvertinti visą lipidogramą ir bendrą širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Padidėjęs cholesterolis dažnai nesukelia jokių simptomų
Vaistininkė atkreipė dėmesį, kad padidėjęs cholesterolio kiekis įprastai neturi specifinių simptomų. Žmogus ilgą laiką gali jaustis visiškai gerai, o apie problemą sužinoti tik atlikęs kraujo tyrimą.
Laukti, kol organizmas pats pradės siųsti aiškius signalus, nereikėtų. Kartais pirmuoju ilgalaikės aterosklerozės požymiu tampa krūtinės angina, infarktas ar insultas. Todėl žmonėms, turintiems kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, ypač svarbu profilaktiškai tikrintis.
