Rugsėjį Lietuvoje buvo išnaudota visa šiems metams nustatyta užsieniečių įdarbinimo kvota. Pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė teigia, kad dėl neužpildytų darbo vietų šalis šiemet gali nesukurti apie 100–150 mln. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2027 metais galimi nuostoliai gali siekti apie 550 mln. eurų.
Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje „Kiek Lietuvai kainuos nepagrįstas migracijos ribojimas“ ekonomistė nurodė, kad vien kvotos pasibaigimas šiemet potencialiai galėjo lemti apie 100 mln. eurų nesukurto BVP. Pasak jos, blogiausiu scenarijumi šis skaičius gali išaugti iki 150 mln. eurų.
Vertinant 2027 metų perspektyvą, jei dabartinė tvarka nesikeistų ir užsieniečių įdarbinimo kvota būtų visiškai apribota, nesukurto BVP suma, kaip teigiama, siektų apie 0,5 mlrd. eurų.
LPK, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) pristatytame scenarijuje taip pat skaičiuojama, kad neįdarbinus reikalingų darbuotojų šiemet tiesioginės viešosios įplaukos būtų maždaug 20–25 mln. eurų mažesnės. 2027 metais jų sumažėjimas galėtų siekti apie 90 mln. eurų.
Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė, remdamasi Lietuvos banko (LB) duomenimis, pažymėjo, kad 2019–2024 metais darbingo amžiaus užsienio piliečių skaičiaus ir jų užimtumo pokytis Lietuvos realųjį BVP padidino apie 45 proc.
Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo 1 dieną leidimus gyventi Lietuvoje turėjo beveik 227 tūkst. užsieniečių. Iš jų apie 108 tūkst. šalyje buvo įdarbinti darbo pagrindu, nors metų pradžioje tokių asmenų buvo apie 175 tūkst.
Didžiausią užsieniečių dalį sudarė Ukrainos piliečiai – jų buvo apie 80 tūkst. Baltarusijos piliečių buvo beveik 48 tūkst., Rusijos – 13 tūkst., maždaug tiek pat – Uzbekistano piliečių. Lietuvoje taip pat gyveno 9,4 tūkst. Indijos ir 7,4 tūkst. Tadžikistano piliečių.
