Krauju atsikosėjo, bet diagnozė paaiškėjo per vėlai: darinys plaučiuose jau siekė 12 cm

Plaučių vėžio žinomumo mėnesį lapkritį Nacionaliniame vėžio centre (NVC) lankėsi iš Kelmės kilęs Krizentas Eitmantas. Į imunoterapijos seansą vyrą atlydėjo žmona, kartkartėmis papildžiusi jo pasakojimą. Pats pacientas gydymą prisimena su humoru – pradėjus chemoterapiją ir spindulinį gydymą, jau trečią dieną jis jautėsi taip, lyg galėtų žaisti futbolą.

VU ligoninės Santaros klinikų NVC gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė teigia, kad pacientas gydymą toleruoja labai gerai, o liga stabilizuota ilgam laikui.

Nuo pirmųjų simptomų iki diagnozės – ilgas kelias

2020 metais tinkuodamas trobą Krizentas Eitmantas atsikosėjo krauju. Vyras suprato, kad tai nėra įprasta, o netrukus pradėjo skaudėti šoną. Žmona jį užregistravo pas šeimos gydytoją. Šis paskyrė vaistų, ir skausmas kuriam laikui praėjo.

Po mėnesio simptomai sugrįžo. Šeimos gydytojas išrašė siuntimą į ligoninę, kur atlikus rentgeno tyrimą buvo nustatytas tarpšonkaulinio nervo uždegimas. Vėliau vyras gavo siuntimą pas pulmonologą, tačiau dėl COVID-19 pandemijos konsultacijos teko laukti gerokai ilgiau.

Pagaliau patekus pas specialistą ir atlikus rentgeno nuotrauką, pacientas išgirdo dažnai tokiais atvejais užduodamą klausimą – kodėl kreiptasi taip vėlai. Tuo metu darinys jau buvo išaugęs iki 12 cm.

Krizentas Eitmantas konsultavosi Klaipėdoje, o atvykus į NVC jo būklė buvo gerokai suprastėjusi – kartais nutirpdavo pusė kūno. Ramiai pabuvęs vyras pamažu atsigaudavo. Per mėnesį jam atlikti visi reikalingi tyrimai, o atsigulus į NVC skyrių iškart pradėtas chemospindulinis gydymas.

Jis ligoninėje praleido 20 dienų, gavo keturis chemoterapijos kursus. Vėliau pacientas buvo stebimas, tačiau 2021 metais nustatytas ligos progresavimas. Dėl to gydymas atnaujintas, kartu paskirtas naujas imunoterapinis vaistas.

Pasak vyro, gydytis ligoninėje nebuvo sunku – jis nejautė didelio blogumo ir save laiko atspariu. Dabar į NVC atvyksta imunoterapijai. Atlikus kompiuterinę tomografiją, gydytoja informavo, kad liga yra stabili.

Gydymo metu pacientui taip pat nustatyta prostatos karcinoma. Ji diagnozuota ankstyvoje stadijoje, todėl paskirtas spindulinis gydymas, o vyrą toliau stebi radioterapeutas.

Krizentas Eitmantas gerai atsiliepia apie gydytoją Vaidą Gedvilaitę, radioterapeutą Justiną Jonušą ir visą NVC personalą. Jis sako čia nesutinkantis paniurusių, nebendraujančių žmonių, o registratūroje darbuotojos pacientus pasitinka su šypsena. Vyras teigia esantis gydymu labai patenkintas, o gydytoja pabrėžia, kad jis jį toleruoja itin gerai ir pasiektas ilgalaikis ligos stabilizavimas.

Plaučių vėžį anksti nustatyti vis dar sudėtinga

Gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė pabrėžia, kad vėlyva plaučių vėžio diagnostika išlieka viena didžiausių problemų. Todėl būtina trumpinti laiką nuo pirmųjų simptomų iki konsultacijos pas specialistą ir diagnozės nustatymo.

Pasak gydytojos, tam reikalingi aiškūs šeimos gydytojų siuntimo algoritmai, greitesnė prieiga prie krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos ir prioritetinis pacientų, kuriems įtariamas plaučių vėžys, ištyrimas.

Vaidos Gedvilaitės nuomone, Lietuvai reikalinga Nacionalinė plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa. Ji turėtų būti paremta mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimais ir skirta didelės rizikos žmonėms – ilgai rūkiusiems arba anksčiau rūkiusiems asmenims. Idealiu atveju būtų tiriami visi vyresni nei 60 metų žmonės.

Tokia programa galėtų padėti dažniau nustatyti ankstyvų stadijų navikus, kai dar įmanomas radikalus gydymas ir galima siekti pasveikimo. Specialistė taip pat pabrėžia, kad patikrą svarbu derinti su pagalba žmonėms, norintiems mesti rūkyti. Aptikus įtartinus pakitimus, pacientas turėtų patekti į aiškiai organizuotą ir greitai veikiančią ištyrimo sistemą.

Gydymą lemia ne tik ligos stadija

Šiuolaikinis plaučių vėžio gydymas tampa vis labiau individualizuotas. Sprendimus lemia ne vien ligos stadija ir naviko histologinis tipas, bet ir jo molekulinės genetinės savybės bei PD-L1 raiška.

Nustačius nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį, svarbu atlikti išsamius molekulinius tyrimus, įskaitant naujos kartos sekoskaitą. Taip ieškoma EGFR, ALK, ROS1, BRAF, KRAS, MET, RET, NTRK genų mutacijų ir kitų gydymui reikšmingų pokyčių. Rezultatai leidžia parinkti taikinių terapiją, kuri daugeliui pacientų gali pagerinti gydymo rezultatus ir gyvenimo kokybę.

Gydant plaučių vėžį taikoma chirurgija, chemoterapija, radioterapija, imunoterapija ir taikinių terapija. Šie metodai vis dažniau derinami, taip pat skiriamas priešoperacinis ir pooperacinis gydymas. Pasaulyje kuriamos naujos kartos inovacijos, tarp jų – bispecifiniai antikūnai bei antikūnų ir vaistų deriniai.

Dalis šių gydymo naujovių jau pasiekia Europos pacientus, tačiau Lietuvoje jų prieinamumą lemia registracija ir kompensavimas. Personalizuotos diagnostikos galimybės šalyje plečiasi: nuo 2025 metų kompensuojami naviko DNR sekoskaitos, o nuo 2026 metų – ir RNR sekoskaitos tyrimai.

Vis dėlto ne kiekvienam pacientui, kuriam nustatomas konkretus molekulinis pokytis, Lietuvoje galima pasiūlyti atitinkamą taikinių terapiją. Kai kurioms retoms mutacijoms ir genų persitvarkymams pasaulyje jau patvirtinti inovatyvūs vaistai, tačiau jų prieinamumas mūsų šalyje ribotas dėl registracijos, kompensavimo ar kitų priežasčių.

Taikinių terapija skiriama tada, kai molekuliniai genetiniai tyrimai nustato konkretų naviko pokytį, prieš kurį yra veiksmingų vaistų. Tai gali būti EGFR, ALK, ROS1, BRAF, MET, RET ar kiti pokyčiai. Tačiau net ir aptikus retesnę mutaciją gydymas ne visada įmanomas, nes kompensuojama tik nedidelė dalis reikalingų vaistų.

Jeigu gydymui tinkamų genetinių pokyčių nerandama, sprendimas priimamas pagal naviko histologinį tipą, PD-L1 raišką, ligos stadiją ir paciento būklę. Tokiu atveju gali būti skiriama imunoterapija, chemoterapija arba jų deriniai.

Gydytoja pabrėžia, kad ilgalaikę ligos kontrolę ir gerą gyvenimo kokybę lemia ne vien inovatyvus gydymas. Ne mažiau svarbi ankstyva diagnozė, išsamūs molekuliniai tyrimai, nuolatinis gydymo efektyvumo vertinimas, savalaikis gydymo keitimas ligai progresuojant, šalutinių reiškinių kontrolė ir daugiadalykės specialistų komandos darbas.

Nors kompensuojamųjų vaistų sąrašas Lietuvoje plečiamas, dalis Europoje registruotų taikinių terapijos preparatų vis dar nekompensuojami arba prieinami tik pagal griežtas indikacijas. Ypač ribotos galimybės gydyti pacientus, kuriems nustatomos retos genetinės mutacijos. Specialistų tikslas – kad Lietuvos pacientai galėtų gauti tokį pat inovatyvų gydymą kaip ir kitų Europos šalių gyventojai.

Chirurgijoje įsitvirtina mažesnės apimties operacijos

VU ligoninės Santaros klinikų NVC gydytojas krūtinės chirurgas dr. Renatas Aškinis sako, kad chirurginės intervencijos gydant plaučių vėžį taikomos šiek tiek rečiau, tačiau svarbiausia keičiasi jų pobūdis.

Atvirąją chirurgiją vis dažniau keičia vaizdais kontroliuojamos, robotizuotos ir mažesnės apimties operacijos. Krūtinės chirurgijoje įsitvirtina mikroinvazinis gydymas.

Kai kuriais atvejais dabar įmanoma pašalinti tik anatominį plaučio segmentą, kuriame yra navikas, o likusį skilties audinį išsaugoti. Taip išlaikoma daugiau funkcionuojančio plaučių audinio, sumažinamas plaučių funkcijos praradimas ir paliekama daugiau galimybių ateityje taikyti kitus gydymo būdus.

Tausojanti chirurgija pacientui reiškia mažesnę operacinę traumą, mažiau skausmo ir greitesnį atsistatymą. Gydytojams ji suteikia galimybę atlikti tikslesnes operacijas ir sumažinti komplikacijų riziką, o ligoninėms padeda efektyviau valdyti lovų užimtumą. Valstybė gali racionaliau naudoti PSDF lėšas ir mažinti netiesioginius visuomenės bei ekonomikos nuostolius.

Vis dėlto, dr. Renato Aškinio teigimu, viena pagrindinių sėkmingo plaučių vėžio gydymo kliūčių yra vėlyva diagnozė. Net ir turint pažangią mikroinvazinę chirurgiją bei patyrusių chirurgų komandą, naviką nustačius pažengusioje stadijoje operacinio gydymo galimybės smarkiai sumažėja.

Specialistas taip pat atkreipia dėmesį į jaunus žmones, kurie pirmąsias cigaretes išbando būdami 10–12 metų. Jo vertinimu, dalis šiandieninių vaikų po 20–30 metų gali tapti pulmonologų, onkologų ar krūtinės chirurgų pacientais. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad visi jie susirgs plaučių vėžiu – nikotino ir tabako gaminių poveikis organizmui yra kur kas platesnis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *