Mokytojų diena Vytautui Grubliauskui ir jo muzikos mokytojui Simonui Donskovui tapo proga sugrįžti į vietą, kurioje kadaise prasidėjo kelias į muziką, sceną ir gyvenimą. Abu jie apsilankė buvusioje Klaipėdos 4-ojoje vidurinėje mokykloje: vienas čia mokėsi, o kitas tuo metu buvo jaunas pedagogas, tik pradėjęs mokytojo kelią.
Pasivaikščiojimas po pažįstamas mokyklos erdves priminė anuometines pamokas, mokinius, mokytojus ir kitus žmones. Kai kurie jų vardai bei perduotos pamokos atmintyje išlieka net ir praėjus ne vienam dešimtmečiui.
Prisiminė mokytojus, dariusius įtaką
Simonas Donskovas kalbėjo ne tik apie savo mokinius, bet ir apie pedagogus, kurie anksčiau formavo jį patį.
Jis prisiminė, kad mokytojo autoritetas tuo metu buvo itin didelis. Vėliau pats tapęs pedagogu, dar labai jaunas ir ką tik baigęs mokslus, Donskovas jautė mokinių pagarbą, nors kai kuriuos jų skyrė vos keli metai. Sveikindamas mokytojus jis palinkėjo, kad jų pastangos taip pat būtų pastebėtos, o mokiniai parodytų pagarbą ir įvertinimą. Anot jo, mokytojavimas nėra vien darbas – tai pašaukimas.
Vytautui Grubliauskui šis susitikimas dar kartą priminė, kad mokytojo įtaka dažnai išryškėja tik praėjus daugeliui metų.
Jis palinkėjo pedagogams sulaukti dienos, kai buvę mokiniai sugrįš jų aplankyti, pasveikinti, pabūti kartu ir prisiminti, kiek daug mokytojas prisidėjo prie jų asmenybės augimo. Grubliauskas pabrėžė, kad mokytojo pasėtos mintys ne visada sudygsta iš karto, tačiau vėliau žmogus supranta, kiek daug savyje atsineša iš tų, kurie kadaise stovėjo priešais klasę. Jo teigimu, ypač prasminga, kai už tai mokytojui galima padėkoti gyvai.
Linkėjo mokytojams nepamirštamos pergalės
Simono Donskovo ir jo buvusio mokinio susitikimas priminė, kad geri pedagogai nepalieka mokyklos kartu su paskutiniu skambučiu. Jie ir toliau išlieka mokinių gyvenimuose – jų pasirinkimuose, vertybėse, drąsoje kurti ir gebėjime išlikti žmonėmis.
Mokytojų dienos proga Simonas Donskovas ir Vytautas Grubliauskas visiems Lietuvos mokytojams palinkėjo sveikatos, kantrybės, ištvermės ir kūrybiškumo. Gražiausia pedagogo pergale jie įvardijo tai, kad mokiniai vieną dieną pranoktų savo mokytojus, tačiau niekada jų nepamirštų.
