Viktorijos Rupeikytės gyvenimą sudrebino išbandymai: visa tai virto 9 dainomis albume „Siela mano

Dainų autorės ir atlikėjos Viktorijos Rupeikytės metai buvo kupini ryškių kontrastų. Ji sukūrė šeimą, tačiau kartu susidūrė ir su rimtais išbandymais – sužinojusi bauginančią diagnozę, moteris net du kartus atsidūrė operacinėje.

Vis dėlto šios patirtys Viktorijos nesustabdė. Priešingai – jos paskatino dar ryžtingiau siekti svajonės. Dabar ši svajonė jau įgyvendinta: dienos šviesą išvydo debiutinis atlikėjos albumas „Siela mano“.

Albumas klausytojus pasiekė kaip gimtadienio dovana

Albumo pasirodymas sutapo su Viktorijos gimtadieniu, todėl naujas kūrinys gerbėjams tapo savotiška dovana. Nors dainas ji pradėjo kurti vos prieš dešimtmetį, šis kelias jos gyvenime atsirado neatsitiktinai.

Viktorija liko gyventi Lietuvoje, kai jos tėtis, mama ir sesės persikėlė į užsienį. Šeimos ilgesys, nerimas ir kiti išgyvenimai tapo paskata atsigręžti į kūrybą. Kurdama ji pasinerdavo į būseną, kurioje aplinka tarsi išnykdavo, o mintys nurimdavo.

Senųjų dainų albume nebus, tačiau jos dar nuskambės

Gerbėjams, prisimenantiems pirmuosius Viktorijos kūrinius, teks nusivilti – senosios dainos į debiutinį albumą nepateko. Atlikėja sako šiandien į ankstesnę kūrybą žvelgianti kaip į svarbią savo gyvenimo dalį ir prisiminimus, kuriuos norisi išsaugoti.

Tačiau atsisveikinti su tomis dainomis klausytojams nereikės. Viktorija patikino, kad jas planuoja atlikti būsimuose koncertuose, kurių jau numatyta ne vienas.

Apie albumą atlikėja kalba su dideliu džiaugsmu ir ramybe – vienas svarbiausių jos kūrybinio gyvenimo darbų jau baigtas. Viktorija mano, kad kūrybai daugiau erdvės atsirado tuomet, kai ji paleido savo baimes, abejones ir nepasitikėjimą.

Šiandien ji savo vidinę būseną lygina su vulkanu, iš kurio veržiasi ne lava, o dainos. Albume sudėti devyni išjausti ir išmyluoti kūriniai, iš kurių penki klausytojams dar visiškai negirdėti. Atlikėja užsimena, kad kai kurios dainos gali nustebinti net ilgalaikius jos muzikos gerbėjus.

Viktorija tikisi, kad žmonės savo širdyse ras vietos jos kūriniams ir norės jų klausytis ilgiau – taip, kaip kartais nesinori išlipti iš automobilio, kai jame skamba ypač patinkanti daina.

Atlikėja savo kūrinių neskirsto pagal stilių. Ji sako rašanti taip, kaip tuo metu jaučiasi, nes sąmoningai nesilaiko jokių kūrybinių rėmų. Jos pačios apibūdinimu, „Siela mano“ yra milžiniškas jausmas, sklindantis iš jos vidaus.

Studijoje prireikė ne visų magiškų atributų

Įrašų studijoje Viktorija atsinešdavo eterinių aliejų, kristalų, plunksnų ir akmenukų – ji manė, kad šie daiktai padeda kūrybai laisviau tekėti. Vis dėlto darbą su vienu žymiausių Lietuvos muzikos prodiuserių Faustu Venckumi ji prisimena kaip sklandų ir ypatingą.

Pasak atlikėjos, Faustas gebėdavo suprasti jos sumanymus net tada, kai pati ji juos nusakydavo tik abstrakčiai. Todėl Viktorija juokauja, kad prodiuseris veikiausiai būtų puikiai apsieidęs ir be visų jos atsineštų atributų.

Albume klausytojai taip pat išgirs arfą. Ja grojo Gabrielė Ašmontaitė-Bačkuvienė, kurią Viktorija vadina savo sielos drauge. Atlikėja teigia, kad be Gabrielės albumas būtų netekęs daugybės spalvų, ir prisipažįsta norinti dar vienos dainos, kurioje skambėtų arfa.

Ypatingi žodžiai – vyrui Mariui

Viktorija atskirai padėkojo savo vyrui Mariui už meilę ir palaikymą. Ji vertina tai, kad sutuoktinis leidžia jai augti ir būti savimi, net jei tas „aš“ kartais atrodo labai beprotiškas ir kas kelis mėnesius keičiasi.

Atlikėja pripažįsta, kad galbūt būtent jos nepastovumas ir drąsa būti savimi tapo priežastimi, kodėl gimė visos jos parašytos dainos. Albumo „Siela mano“ ji kviečia pasiklausyti visus savo gerbėjus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *