Automobilių gamybą vėl stabdo lustų trūkumas: prie problemos prisideda ir dirbtinio intelekto bumas

Prieš kelerius metus automobilių pramonę paralyžiavo pasaulinis puslaidininkių trūkumas – gamintojai buvo priversti stabdyti gamyklas ir mažinti gamybą. Panašūs tiekimo sunkumai vėl ima ryškėti Europoje.

Elektroninių komponentų trūkumas sutrikdė kai kurių „Fiat“ modelių gamybą Italijoje, o BMW teko keisti darbo organizavimą trijose gamyklose. Specialistai įspėja, kad padėtis gali dar labiau komplikuotis dėl sparčiai augančios lustų, reikalingų dirbtinio intelekto technologijoms, paklausos.

Puslaidininkiai šiuolaikiniuose automobiliuose naudojami beveik visose srityse – nuo variklio valdymo bei saugos sistemų iki multimedijos. Dėl to vieno komponento trūkumas gali sustabdyti viso automobilio surinkimą, net jei visos kitos dalys jau paruoštos.

Su tokiais sunkumais susidūrė koncernas „Stellantis“, kuriam priklauso „Fiat“, „Peugeot“, „Citroën“, „Opel“ ir kitos markės.

Problema kilo dėl N3 GSE variklio elektroninio valdymo bloko – jam trūksta komponento, būtino tinkamam variklio darbui.

Labiausiai tai paveikė mažojo „Fiat Pandina“ gamybą. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius šis modelis buvo perkamiausias Italijoje, tačiau spalį tiekimo sutrikimai jau turėjo tiesioginių pasekmių.

„Stellantis“ nurodė, kad trūkstama detalė sumažino pagamintų automobilių kiekį, taip pat „Fiat“ pardavimus ir rinkos dalį.

Daugiausia problemų kyla Pomiljano d’Arko gamykloje, kur gaminamas „Pandina“, ir Mirafjorio gamykloje Turine, kur surenkamas „Fiat 500“.

Mirafjorio gamykloje gamyba dėl kitų priežasčių jau buvo sustabdyta kelioms savaitėms. Dabar variklio komponento trūkumas gali dar labiau apsunkinti jos atnaujinimą.

Bendrovė perspėjo, kad tiekimo sunkumai gali tęstis lapkritį ir gruodį. Jei nepavyks rasti alternatyvos, gamyba gali būti stabdoma dar kartą.

Padariniai gali pasiekti ir Termolio gamyklą, kur gaminami N3 GSE varikliai. Jei automobilių surinkimo linijos jų negalės naudoti, gali tekti laikinai mažinti ir variklių gamybos apimtis.

Italijos žiniasklaida tiekimo problemas sieja su automobilių komponentų gamintoja „Marelli“, tačiau „Stellantis“ oficialiai nepatvirtino, kad būtent šis tiekėjas yra atsakingas.

BMW teko koreguoti darbą trijose gamyklose

Tiekimo grandinės sutrikimai palietė ir Vokietijos automobilių gamintoją BMW. Bendrovė patvirtino, kad dėl vėluojančių komponentų kai kuriose gamyklose teko atšaukti arba pakeisti darbo pamainas.

Sunkumai užfiksuoti Regensburgo ir Leipcigo gamyklose Vokietijoje bei Oksfordo gamykloje Jungtinėje Karalystėje, kur gaminami „Mini“ automobiliai.

BMW neatskleidė, kokių konkrečiai detalių trūksta, todėl kol kas nėra patvirtinta, kad šie sutrikimai tiesiogiai susiję su puslaidininkių tiekimu.

Priežastis – ne tik pandemijos palikimas

Nors dabartinė situacija primena prieš penkerius metus kilusią puslaidininkių krizę, jos priežastys nėra visiškai tokios pačios.

2021 metais automobilių pramonę paveikė pandemijos sutrikdytos tiekimo grandinės, staigiai išaugusi elektronikos paklausa ir per maži puslaidininkių gamybos pajėgumai. Šįkart vis didesnę įtaką daro dirbtinio intelekto plėtra.

Duomenų centrams ir dirbtinio intelekto sistemoms reikia didelio kiekio našios elektronikos bei atminties lustų. Puslaidininkių gamintojams tokių komponentų gamyba dažnai pelningesnė nei senesnių technologijų, kurios vis dar plačiai naudojamos automobiliuose.

Dėl to dalis gamybos pajėgumų nukreipiama į sparčiai augančią dirbtinio intelekto rinką, o automobilių pramonei reikalingų komponentų pasiūla tampa mažiau lanksti.

Konsultacijų bendrovės „Berylls“ tyrimas rodo, kad ši tendencija jau atsispindi kainose ir pristatymo terminuose.

Tyrimo duomenimis, 2025–2026 metais DDR4 tipo atminties lustai pabrango maždaug 196 proc., o NOR „Flash“ atminties komponentų kaina išaugo apie 280 proc. SLC NAND atminties kategorijoje užfiksuotas dar didesnis – maždaug 406 proc. – kainų šuolis.

Ilgėja ir laukimo laikas. Įprastas DDR4 atminties lustų pristatymo terminas padidėjo nuo maždaug 8 iki 29 savaičių.

Šie komponentai naudojami įvairiose automobilių elektroninėse sistemose, tarp jų – skaitmeniniuose prietaisų skydeliuose, multimedijos įrangoje ir pagalbinėse vairavimo sistemose.

Todėl net ir augant bendrai puslaidininkių gamybai automobilių gamintojams nebūtinai lengva gauti būtent tuos lustus, kurių reikia jų naudojamai elektronikai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *