Lietuvos skola gali perkopti kritinę ribą: 2035-aisiais prognozuojamas daugiau nei 74 proc. BVP lygis

Kitąmet Lietuvos valstybės skola turėtų sudaryti 48 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau nesiimant fiskalinės drausmės priemonių ji 2030 metais gali viršyti europinį 60 proc. BVP Mastrichto kriterijų, o 2035 metais pasiekti daugiau nei 74 proc. BVP.

Tokį ilgalaikį scenarijų ketvirtadienį opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje pristatė Valstybės kontrolės (VK) Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.

Pasak jos, bendroji viešųjų finansų padėtis yra suprastėjusi. Vertinama, kad valstybės skola 2030 metais galėtų peržengti 60 proc. BVP ribą, o 2035-aisiais išaugti iki daugiau nei 74 proc. BVP.

Be to, kitąmet fiskalinis valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. BVP. Ilgesniu laikotarpiu, 2030–2035 metais, jis gali sudaryti apie 6 proc. BVP.

J. Rukšėnaitė pabrėžė, kad be papildomų fiskalinių sprendimų viešųjų finansų padėtis savaime negerėtų, o deficitas išliktų maždaug 6 proc. BVP lygio.

Jos teigimu, norint laikytis fiskalinės drausmės taisyklių ir užtikrinti tvarius viešuosius finansus, jau dabar būtinos priemonės tiek išlaidoms, tiek pajamoms valdyti.

Finansų ministras Taurimas Valys trečiadienį sakė, kad prie fiskalinės drausmės tikimasi sugrįžti maždaug po 5–7 metų.

Tą pačią dieną Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad Lietuva 60 proc. Mastrichto kriterijaus ribą gali viršyti anksčiau, nei prognozuoja Europos Komisija. Jos vertinimu, šalies skola daugiau nei 60 proc. BVP gali sudaryti 2036 metais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *