ELTA apžvelgia svarbiausius spalio 5-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas paskelbė, kad Vyriausybei teiks pulkininko Donato Škarnulio kandidatūrą į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pareigas. Tuo metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) užregistravo 11 kandidatų į Seimą Nalšios šiaurinėje vienmandatėje apygardoje.
Teismą pasiekė Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo baudžiamoji byla dėl vadinamųjų „čekiukų“, o įtarimai dėl panašios veikos pareikšti ir Trakų rajono merui Andriui Šatevičiui.
Užsienyje daugiausia dėmesio sulaukė šių metų Nobelio medicinos premijos laureatai, JAV bombonešių išskraidinimas iš JK Karališkųjų oro pajėgų Ferfordo bazės, Rusijos pareiškimai apie Sibire mirusios moters mirties priežastį ir Ispanijoje paskelbti pirmalaikiai rinkimai.
LIETUVOS ĮVYKIAI
M. Katelynas Vyriausybei siūlys į VSAT vadovus skirti pulkininką D. Škarnulį, kuris šiuo metu tarnybai vadovauja laikinai. Ministras nurodė kandidatą pasirinkęs dėl ilgametės patirties vidaus reikalų sistemoje. Jis tikisi, kad pareigūnas toliau modernizuos ir atnaujins tarnybą, o prireikus prisidės ir prie jos „apsivalymo“.
D. Škarnulis teigė vertinantis išreikštą pasitikėjimą ir esantis pasirengęs prisiimti atsakomybę. Jo įvardyti svarbiausi VSAT prioritetai – sienos saugumas, kova su kontrabanda ir instrumentalizuota migracija, griežtas požiūris į korupciją bei tarnybos pajėgumų stiprinimas bendradarbiaujant su kariuomene.
Generalinė prokuratūra patvirtino, kad dėl galimo Korano deginimo Vilniaus centre įtarimai pareikšti keturiems žmonėms. Ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir galimo kurstymo prieš žmonių grupę dėl religijos. Apie galimai deginamą musulmonų šventąją knygą rugsėjo 13-osios naktį pranešta Etmonų gatvėje.
VRK įregistravo 11 kandidatų, kurie lapkričio pradžioje Nalšios šiaurinėje apygardoje varžysis dėl Seimo nario mandato. Rinkimuose dalyvaus „Nemuno Aušros“ kandidatas Ignotas Adomavičius, Centro dešinės sąjungos atstovas Giedrius Dainys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Gintautas Kindurys, socialdemokratas Vladislavas Kondratovičius, Lietuvos regionų partijos kandidatas Nikolajus Lebedevičius, „laisvietis“ Maksimas Paukštė ir Liberalų sąjūdžiui atstovausianti Mėta Paulauskė.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Antaną Šakalį, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Andrejų Šildiajevą. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos kandidatas bus Viktoras Voroninas, o Tautos ir teisingumo sąjungos – Dalia Štraupaitė.
Rūdninkų kariniame miestelyje užbaigta Vokietijos brigados kariams skirtų gyvenamųjų korpusų statyba. Vis dar vyksta patalpų įrengimo, baldų ir įrangos montavimo darbai, taip pat diegiami IT tinklai ir elektroninės apsaugos sistemos. Juos baigus, miestelyje galės apsigyventi iki 600 Vokietijos karių.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad pirmasis Rūdninkų karinio miestelio etapas artėja prie pabaigos, o Vokietijos brigados įsikūrimas Lietuvoje sparčiai juda pirmyn. Vokietijai pranešus, kad brigadai trūksta savanorių ir dalį karių ketinama perkelti privaloma tvarka, ministras pažymėjo, jog toks komplektavimo būdas yra įprastas.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga nutarė atsiriboti nuo prekyba žmonėmis įtariamo Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijaus Romo Jakubausko privačios veiklos. Sprendimas priimtas spalio 3 d. Alytaus rajono Raižių kaime vykusiame organizacijos narių susirinkime.
Sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas nurodė, kad bendruomenė atsiribojo nuo viešumoje pasirodžiusios informacijos apie ikiteisminiame tyrime R. Jakubauskui pareikštus įtarimus. Generalinės prokuratūros duomenimis, jis yra vienas iš įtariamųjų tyrime dėl prekybos žmonėmis ir dokumentų klastojimo arba disponavimo suklastotu dokumentu.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos kabinete rugsėjį surengtas neskelbtas susitikimas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) ūkininkui skirtos 140 tūkst. eurų sankcijos. Jame dalyvavo NMA vadovas Fortūnatas Dirginčius, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis ir sankcijos sulaukęs ūkininkas.
Prieš susitikimą J. Vilionis ragino F. Dirginčių peržiūrėti sankciją ir panaikinti ūkininko turto areštą. NMA vadovui atsisakius, po kelių dienų jis atvyko į Žemės ūkio ministeriją. K. Mažeika LRT teigė, kad susitikimas buvo spontaniškas ir spaudimas NMA vadovui nebuvo daromas.
FNTT toliau tiria galimą valstybės tarnautojų pareigų neatlikimą ir žalą Lietuvos bei Europos Sąjungos finansiniams interesams. Atleistam NMA direktoriaus pavaduotojui Tomui Orlickui ir keliems darbuotojams suteiktas įtariamųjų statusas.
Aplinkos ministerija teigia neturinti oficialių duomenų, kad netoli Kuršių nerijos būtų planuojama eksploatuoti „Lukoil“ naftos telkinį „Nadežda“. Ministerija nėra gavusi Rusijos institucijų informacijos apie telkinio eksploatavimą ar su projektu susijusius sprendimus, be to, šiam projektui nebuvo atliktas atskiras galimo poveikio Lietuvos jūros aplinkai ir pakrantei vertinimas.
Aplinkos apsaugos departamentas nurodo neturintis pagrindo iš anksto teigti, kad bendrovė nesilaikys reikalavimų, tačiau pabrėžia, jog naftos išsiliejimas Baltijos jūroje galėtų smarkiai paveikti jūrų ekosistemas ir Kuršių nerijos pakrantę. Jei incidentas įvyktų Lietuvos atsakomybės zonoje, būtų vadovaujamasi galiojančiu taršos incidentų likvidavimo planu. Lietuvos teritorijai ar vandenims galinčios kilti grėsmės atveju reikšmingas būtų tarpvalstybinis bendradarbiavimas.
Nuo lapkričio įsigaliosianti tvarka leis ekstremaliomis aplinkybėmis greičiau pasitelkti kitų ES valstybių brigadas. ESO skaičiuoja, kad per didelę audrą tai elektros tiekimo atnaujinimą galėtų sutrumpinti 2–4 paromis. Iki šiol užsienio brigadų pasitelkimą stabdė viešųjų pirkimų procedūros, trukdavusios 2–3 paras.
ESO jau sudarė tarpusavio pagalbos susitarimus su Latvijos ir Lenkijos operatoriais, o dėl bendradarbiavimo tariasi su Estija. „Litgrid“ tokių susitarimų kol kas neturi, tačiau taip pat planuoja pradėti derybas. VERT teigia, kad užsienio pagalbos išlaidos galėtų būti įtrauktos į reguliuojamas sąnaudas, tačiau operatoriai turėtų pagrįsti jų būtinumą ir dydį, kad vartotojai nepermokėtų.
„airBaltic“ ketina mažinti darbuotojų skaičių. Pokyčiai Rygoje, Vilniuje ir Taline preliminariai gali paliesti apie 500–700 darbo vietų, tačiau galutiniai sprendimai dėl konkrečių darbuotojų dar nepriimti.
Baltijos šalyse bendrovėje dirba apie 3 tūkst. žmonių. Su profesinėmis sąjungomis tariamasi dėl galimybės pilotams ir įgulų nariams mažinti darbo krūvį, o kitose srityse rengiama nauja organizacinė struktūra. Darbuotojų skaičiaus mažinimas įtrauktas į verslo planą, kuriuo siekiama finansinio stabilumo ir didesnio efektyvumo. Jame taip pat numatomas mažesnis „Airbus A220-300“ orlaivių parkas ir platesnis bendradarbiavimas pagal ACMI modelį. Bendrovė tikina, kad skrydžių tvarkaraštis dėl šių pokyčių nesikeis.
Energetikos ministras Lukas Savickas kartu su parlamentarais siūlo įpareigoti degalines apie pakeistas kainas Lietuvos energetikos agentūrą informuoti realiuoju laiku. Pagal siūlomą modelį, kaskart pakeitus degalų kainą, duomenys nedelsiant turėtų būti atnaujinami LEA elektroniniame įrankyje.
L. Savicko teigimu, tai padidintų kainų skaidrumą, leistų vairuotojams lengviau rasti pigiausią degalinę ir skatintų konkurenciją. Informacija galėtų būti perduodama mobiliųjų programėlių kūrėjams ir integruojama į navigacijos sistemas. Dabar LEA degalų kainų žemėlapyje duomenys visose šalies degalinėse atnaujinami kiekvienos darbo dienos rytą. Pakeitimus siūloma įgyvendinti nuo gruodžio 1 dienos.
Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ prie Maisto ir veterinarijos tarnybos surengė protestą prieš Lietuvoje leidžiamą paršelių kastraciją be nuskausminimo. Tuo metu VMVT rengė pirmąją šalyje ūkinių gyvūnų gerovės konferenciją. Prie tarnybos buvo leidžiami kastruojamų paršelių žviegimo įrašai ir dalijami informaciniai lankstinukai.
Organizacijos vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė teigia, kad visuomenė tokį kastravimą prašo uždrausti jau pusantrų metų, tačiau VMVT sprendimą vilkina. Per šį laiką, jos teigimu, surengta daugiau nei 10 protestų, o „Tušti narvai“ pasitraukė iš VMVT sudarytos darbo grupės dėl jos veiklos slaptumo.
VMVT anksčiau skelbė, kad darbo grupė perspektyviausia ilgalaike kryptimi laiko nekastruotų gyvūnų auginimą. Vis dėlto sprendimus apsunkina ES rinkos specifika.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Teismui perduota Akmenės rajono mero V. Mitrofanovo baudžiamoji byla dėl galimo turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais. Politikas tvirtina kaltės nepripažįstantis.
Bylos duomenimis, 2019–2023 m. eidamas Akmenės rajono savivaldybės tarybos nario ir mero pareigas V. Mitrofanovas galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Į išmokų ataskaitas jis esą įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie kuro išlaidas, kurios galėjo būti susijusios su asmeninių, o ne tarybos nario veiklos išlaidų apmokėjimu.
Įtariama, kad politikas savo naudai įgijo daugiau nei 1 350 eurų, priklausiusių Akmenės rajono savivaldybės administracijai. V. Mitrofanovas Eltai pripažino, kad 16 byloje minimų kortelių priklauso ne jam, o naudojantis jomis kuro nupirkta už 800 eurų. Jis kaltinamas kurą pylęs komandiruočių metu, tačiau teigia, kad nėra aiškiai nustatyta, kada tai daryti galima, o kada – ne.
„Čekiukų“ tyrime įtarimai pareikšti ir Trakų rajono merui A. Šatevičiui. Teisėsaugos duomenimis, 2019–2023 m., būdamas Trakų rajono savivaldybės tarybos nariu, jis galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir į avanso apyskaitas įrašyti galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie kuro bei mobiliojo ryšio išlaidas.
Įtariama, kad tokiais veiksmais A. Šatevičius savivaldybės administracijai padarė 5 323 eurų turtinę žalą. Jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo. Meras su įtarimais nesutinka ir teigia savo teises ginsiantis teisinėmis priemonėmis.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Šių metų Nobelio medicinos premija paskirta JAV psichiatrui ir neurologui Karlui Deisserothui bei vokiečių mokslininkams Peteriui Hegemannui ir Georgui Nageliui. Apdovanojimas jiems skirtas už darbus optogenetikos srityje.
Šis metodas leidžia tirti, kaip tam tikrų tipų ląstelės dalyvauja mokymosi, baimės, priklausomybės ir judėjimo procesuose. Ateityje jis gali prisidėti kuriant neurologinių ir jutimo sutrikimų, įskaitant Parkinsono ligą bei epilepsiją, gydymo būdus. Klinikinėje medicinoje optogenetika išbandoma siekiant atkurti regėjimą jo sutrikimų turintiems žmonėms.
Gruodžio 10 d. Stokholme vyksiančioje ceremonijoje laureatams diplomus, aukso medalius ir 1 mln. eurų čekius įteiks Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas. Antradienį bus paskelbtas Nobelio fizikos premijos laureatas.
Po įtariamo teroristinio plano JAV oro pajėgos iš JK esančios RAF Ferfordo bazės išskraidino visus savo bombonešius. Jie grąžinti į nuolatines bazes Jungtinėse Valstijose. Orlaivių stebėjimo svetainių duomenimis, B-1 bombonešiai iš bazės išskrido sekmadienį.
Šeštadienį Kovos su terorizmu policija pranešė paleidusi už užstatą šeštąjį dėl įvykių bazėje sulaikytą vyrą. 25 metų Jungtinės Karalystės ir Irano pilietybes turintis vyras buvo sulaikytas įtariant, kad pagal 2006 m. Terorizmo įstatymo 5 straipsnį rengė teroro aktus.
Penki maždaug 25 metų Jungtinės Karalystės piliečiai buvo sulaikyti dėl įtarimų nusikaltimais, susijusiais su sprogmenimis ir terorizmu, tačiau vėliau taip pat paleisti už užstatą. CTP vyresnioji nacionalinė koordinatorė Vicki Evans tyrimą yra pavadinusi itin sudėtingu ir nurodžiusi, kad specialistai nagrinėja daugybę jo krypčių. Ministro pirmininko Andy Burnhamo teigimu, esama rimtų požymių, jog prie incidento prisidėjo Iranas.
Rusija neigia, kad Sibire laboratorijoje dirbusi 28 metų moteris mirė nuo maro. Užkrečiamųjų ligų kontrolę vykdanti tarnyba „Rospotrebnadzor“ skelbia, kad ji mirė nuo nežinomos kilmės plaučių uždegimo. Tarnybos teigimu, pacientės mėginiuose nerasta su jos profesine veikla susijusių mikroorganizmų.
Moteris mirė praėjusį penktadienį Šelechovo miesto ligoninėje netoli Irkutsko. Apie jos mirtį nuo maro penktadienį pranešė kaimyninės Buriatijos gubernatorius Aleksejus Cydenovas. Tačiau „Rospotrebnadzor“ tvirtina, kad tyrimai neparodė jokio incidento Irkutsko institute. Rusijos institucijos kol kas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad Jungtinės Valstijos stebi pranešimus apie galimą užsikrėtimo maru atvejį Rusijos laboratorijoje, tačiau nematantis „priežasties nerimauti“.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas paskelbė, kad lapkričio 29 d. bus rengiami pirmalaikiai rinkimai. Jis teigė siekiantis rinkimuose užsitikrinti gerokai platesnę progresyvią daugumą parlamente.
Apie sprendimą P. Sanchezas pranešė parlamentui atmetus jo vyriausybės pasiūlytas priemones būsto problemoms spręsti. Šiais pasiūlymais buvo siekiama sušvelninti visoje šalyje vykstančius protestus dėl būsto krizės.
Visuomenės nepasitenkinimas ypač sustiprėjo po to, kai iš buto Madride buvo iškeldinta apie septynis dešimtmečius jame gyvenusi Maricarmen Abascal. Rugsėjo 23 d. įvykęs iškeldinimas sulaukė tokios reakcijos, kad namą valdanti investicinė bendrovė praėjusią savaitę sprendimą atšaukė.
P. Sanchezo siūlytuose projektuose buvo numatyta automatiškai pratęsti pasibaigusias nuomos sutartis ir įtvirtinti pažeidžiamus nuomininkus ginančias priemones. Taip pat buvo siūloma imtis priemonių prieš investicines bendroves, kurios pigiai įsigyja nekilnojamąjį turtą ir siekia iš jo gauti didesnę grąžą.
