Viršpelnių mokestis gali pakeisti kuro kainų naštą: valdantieji jau numatė, kam būtų skiriamos lėšos

Koalicijai susitarus apmokestinti degalų gamintojų viršpelnius, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad iš laikino mokesčio gautos lėšos galėtų padėti sušvelninti išaugusių energijos kainų poveikį gyventojams. Taip pat svarstoma dalį pajamų skirti kuro akcizui mažinti.

M. Sinkevičius neatmeta galimybės, kad šios įplaukos nebūtų tiesiog įtrauktos į bendrą valstybės biudžetą, o būtų nukreiptos konkretiems poreikiams.

Penktadienį Kupiškyje žurnalistams premjeras sakė, kad viršpelnio mokesčio pajamos būtų naudojamos kompensuoti gyventojams dėl energijos kainų patiriamus nuostolius. Anot jo, dalies lėšų tikrai prireiks didesnėms šildymo kompensacijoms, o dar svarstoma jas panaudoti mažesniam nuo kitų metų planuojamam akcizo didinimui arba pačiam akcizui sumažinti.

Premjeras pabrėžė, kad jeigu viršpelnio mokestis atneštų reikšmingų pajamų, jos nebūtų paskandintos bendrose biudžeto išlaidose.

Taikinyje – pirmiausia „Orlen Lietuva“

Valdančiųjų koalicinė taryba trečiadienį nutarė apmokestinti degalų gamybos įmonių viršpelnius.

Aiškindamas, kaip būtų nustatoma, kokia įmonių pelno dalis laikytina neplanuotu uždarbiu, M. Sinkevičius teigė, kad būtų lyginami kelerių metų finansiniai rezultatai. Viršpelnis būtų fiksuojamas tuomet, kai pelno augimas reikšmingai viršytų įprastą vidurkį.

Premjero teigimu, tokios pajamos gautos iš fizinių ir juridinių asmenų, už degalus sumokėjusių daugiau nei įprastai. Kuro kainoms išaugus dėl uždaryto Hormuzo sąsiaurio, įmonės, pasak jo, turėtų dalimi šio uždarbio pasidalyti.

Ketvirtadienį M. Sinkevičius sakė, kad pagrindine, o galbūt ir vienintele viršpelnio mokesčio mokėtoja taptų Lenkijos koncernui „Orlen“ priklausanti naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.

Vis dėlto politikas nurodė, kad mokestis teoriškai galėtų būti taikomas nuo kelių iki dešimties kuro gamybos įmonių. Tikslus jų skaičius dar nėra nustatytas.

Finansų ministerija šiuo metu vertina, kiek tokių bendrovių yra Lietuvoje, tačiau, kaip penktadienį sakė premjeras, didžiausių pajamų tikimasi būtent iš „Orlen Lietuvos“.

Skaičiavimai skiriasi kelis kartus

M. Sinkevičius yra teigęs, kad kitų metų biudžetas dėl viršpelnių apmokestinimo preliminariai galėtų pasipildyti iki 70 mln. eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, remdamasis energetikos ministru Luku Savicku, nurodo gerokai mažesnę galimą sumą – apie 16–18 mln. eurų.

BNS žiniomis, toks skirtumas atsiranda dėl skirtingo skaičiavimo principo. Vienu atveju vertinamas tik mokestis nuo Lietuvoje „Orlen Lietuvos“ parduodamų degalų, kitu – taip pat įtraukiamos pajamos iš eksportuojamų degalų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *