Praėjusiais metais Lietuvoje pasaulį išvydo kiek daugiau nei 17 tūkst. naujagimių. Tačiau kai kurioms šeimoms vaiko gimimas tampa ne tik džiaugsmo, bet ir sunkaus išbandymo pradžia – dėl nėštumo ar gimdymo komplikacijų tenka kovoti už naujagimio gyvybę ir sveikatą.
Šeimų patiriamus sunkumus ir valstybės pagalbą joms Seime vykusioje diskusijoje aptarė Neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“. Renginys surengtas artėjant Pasaulinei neišnešiotų naujagimių dienai, kuri šiemet keičiama ir pirmą kartą bus minima lapkričio 15-ąją.
Higienos instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje maždaug 11–12 proc. gimdyvių prireikia skubios arba neatidėliotinos cezario pjūvio operacijos. Apie 5–6 proc. naujagimių gimsta anksčiau laiko. Skubios pagalbos gali prireikti ir dėl gausaus kraujavimo ar staiga pablogėjusios vaisiaus būklės.
Priešlaikinis gimdymas laikomas vienu sudėtingiausių nėštumo ir gimdymo iššūkių. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad jis tebėra pagrindinė vaikų iki 5 metų mirties ir ilgalaikių sveikatos komplikacijų priežastis pasaulyje.
Penki mėnesiai ligoninėje sutrumpino laiką namuose
Veronikos Valančienės dvynukės Viltė ir Ieva gimė vos 24-ąją nėštumo savaitę. Ligoninėje mergaitės praleido apie 150 dienų – beveik penkis mėnesius.
Ilgai gydant naujagimį, dalis laikotarpio, už kurį šeimai mokama vaiko priežiūros išmoka, praeina ligoninėje. Todėl vaikui pagaliau grįžus namo, apmokamo laiko jo priežiūrai lieka mažiau.
Asociacija „Neišnešiotukas“ šią problemą kelia jau kurį laiką. Asociacijos vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė pabrėžia, kad sprendžiant, kurioms šeimoms reikalingos papildomos garantijos, reikėtų vertinti ne vien nėštumo savaitę, kurią gimė vaikas. Svarbi ir gydymo ligoninėje trukmė, naujagimio sveikatos būklė bei priežiūros poreikiai.
Intensyvios priežiūros namuose gali prireikti ir 30–36 nėštumo savaitę gimusiems vaikams, tačiau siūlomas pakeitimas tokioms šeimoms nebūtų taikomas.
Kitai išmokai – motinystės – sprendimas jau priimtas. Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalios 126 kalendorinių dienų motinystės išmokos garantija, nepriklausomai nuo gimdymo baigties. I. Ruginienė teigė, kad iki šiol moterims, pagimdžiusioms iki 30-osios nėštumo savaitės, visa 126 kalendorinių dienų išmoka būdavo skiriama tik kūdikiui išgyvenus. Jei vaikas neišgyvendavo, išmoka būdavo mokama gerokai trumpiau.
Pagalbos reikėjo nedelsiant, tačiau eilių laukti nebuvo galima
Šiandien V. Valančienės dukroms Viltei ir Ievai yra aštuoneri. Jų gyvenimo pradžia paskatino mamą inicijuoti fotografijų ciklą „Nuo nulio iki Mėnulio“. Diskusijos Seime proga surengtoje parodoje pristatyti fotografės Svajonės Kekytės sukurti portretai, kuriuose paaugusios mergaitės ir kiti vaikai laiko vaisius bei daržoves, sveriančius tiek, kiek jie svėrė gimę.
V. Valančienė pasakojo, kad sugrįžimas namo buvo viena laimingiausių šeimos akimirkų, tačiau kartu prasidėjo nežinomybės, nerimo ir atsakomybės kupinas etapas. Abiem mergaitėms reikėjo ankstyvosios reabilitacijos bei įvairių specialistų konsultacijų. Kad viską suderintų, mama pagalbos prašė šeimos narių, draugų ir net kaimynų.
Kardiologo konsultacijos kartais būtų tekę laukti ilgiau nei metus, o neurologo ar reumatologo – keturis mėnesius. Iš kitų neišnešiotų vaikų šeimų tėvai žinojo, kiek vaiko raidai svarbi laiku suteikta pagalba, todėl nusprendė nelaukti ir kreipėsi į privačius specialistus.
Konsultacijoms, reabilitacijai, specialiam maistui ir kitai būtinai pagalbai kas mėnesį reikėdavo apie 2 000 eurų. Dėl dukrų sveikatos V. Valančienė buvo pasirengusi, jei prireiktų, parduoti namą. Ji ragina pagalvoti, kaip tokioje situacijoje išsiverstų šeima, neturinti panašių finansinių galimybių.
