Sinusitas – dažna šaltojo sezono liga, galinti užklupti įvairaus amžiaus žmones. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė pastebi, kad ne itin ryškūs simptomai neretai lieka nepastebėti, o pagalbos kreipiamasi tik po kelių mėnesių ar dar vėliau. Kartais sinusito požymiai supainiojami su kitomis kvėpavimo takų ligomis, todėl svarbu žinoti, kada kyla rizika susirgti, kaip atpažinti ligą ir kodėl gydymo nereikėtų atidėlioti.
Kam reikalingi sinusai?
Sinusai – kaukolės kauluose esančios tuščiavidurės ertmės, išsidėsčiusios kaktos, skruostikaulių ir akių srityse. Jie padeda sumažinti kaukolės svorį ir užtikrina tinkamą balso sklidimą. Sinusai susiformuoja palaipsniui – nuo kūdikystės iki paauglystės.
Sveikų sinusų gleivinė ir mažus plaukelius turinčios ląstelės sulaiko virusus, bakterijas, alergenus bei kitus uždegimą galinčius sukelti sukėlėjus, o vėliau pašalina juos per nosies landą. Be to, sinusai padeda sušildyti ir sudrėkinti įkvepiamą orą.
Sinusų gleivinės infekcija gali atsirasti susirgus įvairiomis kvėpavimo takų ligomis, dėl alergijų arba užsikrėtus bakterijomis, virusais ar grybeliais. Pasak I. Sauserytės, kai kuriais atvejais infekcija į sinusus gali patekti ir nuo sugedusio danties. Didesnė rizika taip pat tenka astma sergantiems žmonėms, turintiems kreivą nosies pertvarą ar nosies polipų.
Uždegimo metu gleivinė patinsta, parausta ir tampa skausminga. Tuomet gali užsikimšti nosis, pasirodyti gelsvos ar žalsvos išskyros, būti dirginama gerklė, atsirasti kosulys, spengimas ausyse, galvos, veido, ausų ar dantų skausmas. Kai kuriems žmonėms suprastėja uoslė ir skonio jutimas, atsiranda nemalonus burnos kvapas, didelis nuovargis ar pakyla kūno temperatūra.
Kada prireikia gydymo?
Sinusitas dažnai tampa peršalimo, gripo ar koronaviruso infekcijos komplikacija. Tokiais atvejais užsitęsusius simptomus žmonės gali palaikyti įprasta ligos eiga ir laukti, kol jie praeis savaime. Jei sinusitas išsivysto be ankstesnės ūmios viršutinių kvėpavimo takų ligos ir požymiai nėra ryškūs, jie neretai priskiriami paprastam rinitui.
Sinusitas skirstomas į ūmų ir lėtinį. Ūmus dažniausiai prasideda po virusinės infekcijos ir trunka nuo vienos iki dviejų savaičių. Lėtinį sinusitą paprastai lemia bakterijos ar kitos ilgalaikės kvėpavimo takų būklės, o jo simptomai gali stiprėti palaipsniui ir tęstis mažiausiai kelis mėnesius. Kai kuriems žmonėms liga atsinaujina kiekvieną šaltąjį sezoną arba net kelis kartus per metus.
Dažnai sinusitui gydyti pakanka priemonių, kurios palengvina peršalimo simptomus, arba antihistamininių preparatų – jų pasirinkimas priklauso nuo infekcijos sukėlėjo. Taip pat gali būti rekomenduojama nosies ertmę plauti specialiu tirpalu, naudoti kvėpavimą lengvinančius nosies purškalus ir gleives skystinančius preparatus, padedančius sinusams greičiau išsivalyti.
Užsitęsus uždegimui, gydytojas gali skirti steroidinių nosies purškalų ar antibiotikų, o retais ir sunkiais atvejais gali būti atliekama sinusų operacija. Gydymas parenkamas pagal ligos priežastį: virusinės infekcijos atveju dažniausiai taikomos simptominės priemonės, o bakterinei infekcijai gali prireikti viso antibiotikų kurso. Jei sinusitą lemia kreiva nosies pertvara, viena iš galimų išeičių gali būti operacija.
Kaip sumažinti sinusito tikimybę?
Riziką susirgti galima mažinti tinkamai kontroliuojant rinitą ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų metu, taip pat valdant alergijas ir kitas sveikatos būkles. Gripo ir koronaviruso vakcinos sumažina šių ligų komplikacijų tikimybę.
Įtakos turi ir kasdieniai įpročiai. Sinusito, kaip ir kitų infekcijų, riziką didina rūkymas, nepakankama higiena, nevisavertė mityba, per mažas suvartojamo vandens kiekis bei mažas fizinis aktyvumas.
Šildymo sezono metu svarbu saugoti viršutinius kvėpavimo takus nuo išsausėjimo, nes dėl to organizmas tampa imlesnis infekcijoms. Patalpas reikėtų reguliariai vėdinti, prireikus naudoti oro drėkintuvą ar kitais būdais didinti drėgmę. Pavyzdžiui, po dušo galima praverti vonios kambario duris, kad susikaupusi drėgmė pasklistų po namus.
Dažnai sergant rinitu gali būti naudojamos nosies gleivinę drėkinančios priemonės su pantenoliu, vitaminu A, vazelinu ar glicerinu. Taip pat rekomenduojama reguliariai plauti nosį tam skirtais tirpalais ir daryti garų voneles.
Ne visada sinusito pavyksta išvengti, tačiau pajutus simptomus svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją ar vaistininką. Ilgai negydomas sinusitas gali apsunkinti miegą ir kasdienę veiklą, neigiamai paveikti psichikos sveikatą bei sukelti osteomielitą ar meningitą.
