Seimas ketina svarstyti Vyriausybės parengtą naują Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakciją. Ja būtų išplėsta teisė gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas – jos nebebūtų taikomos tik susituokusiems asmenims ir registruotiems partneriams.
Įstatymo naujos redakcijos svarstymas parlamento posėdyje numatytas ketvirtadienį.
Kam būtų suteikta teisė pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu?
Pagal siūlomą tvarką paslaugos galėtų būti teikiamos pilnamečiams ir sveikatos priežiūros srityje veiksniems asmenims. Į šią grupę patektų sutuoktiniai, partnerystę įregistravęs arba jos neįregistravęs vyras ir moteris, taip pat poroje nesanti moteris.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas pasiūlė atsisakyti anksčiau numatyto reikalavimo nesusituokusioms poroms įrodyti, kad jos kartu gyvena bent vienus metus.
Projekte numatyta, kad paslauga būtų teikiama diagnozuotą nevaisingumą turintiems asmenims. Ji taip pat galėtų būti taikoma tais atvejais, kai dirbtinis apvaisinimas padėtų išvengti sunkios vaikui gresiančios ligos ar negalios. Moteris turėtų būti pajėgi pastoti ir išnešioti vaiką.
Šiuo metu pagalbinis apvaisinimas leidžiamas tik sutuoktiniams arba registruotiems partneriams.
Numatomi pokyčiai dėl embrionų donorystės
Naujoje tvarkoje būtų įteisinta embriono donorystė, tačiau tik tada, kai embrionas lytinių ląstelių banke nuo konservavimo dienos būtų laikomas ne trumpiau kaip dvejus metus, o donorai būtų davę tam sutikimą.
Kaip ir pagal dabar galiojantį įstatymą, pirmuosius dvejus metus embrionų saugojimą lytinių ląstelių banke finansuotų valstybė. Vėliau išlaidas turėtų padengti pora arba poroje nesanti moteris. Donorystei skirti embrionai valstybės lėšomis galėtų būti saugomi ne ilgiau kaip dešimt metų.
Naujos redakcijos projekte taip pat išlieka surogatinės motinystės draudimas.
Sveikatos reikalų komitetas sutarė paankstinti valstybės finansuojamą lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių saugojimą. Kompensavimas turėtų prasidėti 2027 metais, o ne 2029-aisiais.
Pokyčius paskatino Konstitucinio Teismo sprendimas
Seimas prie naujos pagalbinio apvaisinimo tvarkos grįžo balandį, kai įsigaliojo Konstitucinio Teismo nutarimas. Jame konstatuota, kad dabartinis įstatymas prieštarauja Konstitucijai tiek, kiek teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas suteikia tik santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ragino parlamentą priimti būtinus įstatymus. Jo teigimu, tai leistų vėliau svarstyti dabartinių kompensavimo galimybių išplėtimą.
Ministerijos duomenimis, per septynerius metus – nuo 2018-ųjų iki 2024-ųjų – Lietuvoje pagal iki šiol galiojusią tvarką, kai procedūra buvo prieinama susituokusioms poroms, gimė 2,8 tūkst. vaikų.
Kol naujasis įstatymas dar nepriimtas, ministerija leidžia gydymo įstaigoms ir toliau teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas.
