Europos Sąjungoje vis labiau tolstama nuo ankstesnio plano, pagal kurį nuo 2035 metų būtų leidžiama parduoti tik naujus automobilius, neišmetančius anglies dioksido. Lapkričio 4 dieną Europos Parlamento komitetas pritarė siūlymui dar labiau sušvelninti automobilių gamintojams taikomus CO2 emisijos reikalavimus.
Vos prieš kelerius metus atrodė, kad Europos automobilių pramonės kryptis jau aiški. Pagal 2023 metais priimtus Europos Sąjungos reikalavimus, nuo 2035-ųjų naujų automobilių vidutinė CO2 emisija turėtų būti sumažinta 100 proc., palyginti su 2021 metų rodikliais.
Tokiu atveju Europos Sąjungoje praktiškai būtų nutraukta naujų benzininių, dyzelinių ir įprastų hibridinių automobilių prekyba.
Tačiau automobilių gamintojų patiriami sunkumai, lėčiau nei tikėtasi didėjantys elektromobilių pardavimai ir stiprėjanti Kinijos įmonių konkurencija paskatino ES institucijas grįžti prie anksčiau priimto sprendimo.
CO2 tikslą siūloma sumažinti dar labiau
Pirmąjį pakeitimą 2025 metų gruodį pasiūlė Europos Komisija. Ji numatė 2035 metų CO2 emisijos mažinimo tikslą sumažinti nuo 100 iki 90 proc. Likusią emisijos dalį gamintojai galėtų kompensuoti naudodami mažesnį poveikį klimatui darantį plieną ir alternatyviuosius degalus.
Europos Parlamento Aplinkos, klimato ir maisto saugos komitetas pasiūlė dar didesnes išimtis. Lapkričio 4 dieną jo nariai pritarė pataisoms, pagal kurias 2035 metais gamintojų vidutinė CO2 emisija turėtų būti sumažinta 87,5 proc., palyginti su 2021 metų lygiu.
Už tokį pasiūlymą balsavo 48 europarlamentarai, 30 buvo prieš, o du susilaikė.
Vidaus degimo varikliai po 2035 metų neišnyktų
Jeigu šie pakeitimai būtų priimti, 2035-ieji nebetaptų galutine naujų automobilių su vidaus degimo varikliais prekybos riba.
Gamintojai galėtų toliau pardavinėti dalį benzininių, dyzelinių ir hibridinių modelių, jei bendra visų jų parduodamų naujų automobilių vidutinė CO2 emisija atitiktų nustatytą ribą.
Aplinkosaugos organizacijos „Transport & Environment“ vertinimu, sušvelninus taisykles automobiliai su vidaus degimo varikliais po 2035 metų galėtų sudaryti iki 39 proc. naujų automobilių pardavimų.
Tarp jų tikriausiai būtų nemažai iš tinklo įkraunamų hibridų ir elektromobilių, turinčių papildomą vidaus degimo variklį elektros energijai gaminti.
Siūlomos lengvatos Europoje pagamintiems elektromobiliams
Europarlamentarai kartu numato papildomų paskatų mažiems ir efektyviems elektromobiliams, pagamintiems Europos Sąjungoje.
Pagal siūlomą modelį ne ilgesnis kaip 4,2 metro ES pagamintas elektromobilis, skaičiuojant gamintojo vidutinę CO2 emisiją, būtų prilyginamas 1,4 automobilio.
Panaši nuostata būtų taikoma ir itin efektyviems elektromobiliams, nesvarbu, kokio jie dydžio. Jei transporto priemonė atitiktų nustatytus elektros energijos sąnaudų kriterijus ir būtų pagaminta ES, apskaičiuojant emisijos rodiklius ji būtų vertinama kaip 1,2 automobilio.
Taip siekiama paskatinti kurti mažesnius, taupesnius elektromobilius ir išlaikyti jų gamybą Europoje.
Siūlyme taip pat numatyta netaršioms transporto priemonėms priskirti automobilius, naudojančius tik nustatytus tvarumo reikalavimus atitinkančius alternatyviuosius degalus.
Tai suteiktų daugiau galimybių ir sintetinius bei biodegalus naudojantiems automobiliams.
Švelnesnių taisyklių gali sulaukti ir furgonų gamintojai
Komitetas siūlo koreguoti reikalavimus ne tik lengviesiems automobiliams, bet ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms.
Pagal dabar galiojančią tvarką, 2030 metais naujų lengvųjų komercinių automobilių vidutinė CO2 emisija turėtų būti sumažinta 50 proc., palyginti su 2021 metų lygiu.
Europos Komisija anksčiau buvo pasiūliusi šį tikslą sumažinti iki 40 proc., tačiau Parlamento komitetas pritarė dar mažesniam – 35 proc. – reikalavimui.
2035 metais komercinio transporto emisiją siūloma mažinti 80 proc., o ne 100 proc., kaip numatyta dabartinėse taisyklėse.
Tokius pakeitimus palaiko dalis didžiųjų automobilių gamintojų, įskaitant „Stellantis“ ir „Renault“. Šios bendrovės ne kartą pabrėžė, kad elektrinių furgonų paklausa auga lėčiau, nei buvo planuota.
