Lietuvos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai neskuba virtinės melagingų pranešimų apie bombas Europos lėktuvuose bei kibernetinių atakų prieš prekybos centrų šaldymo sistemas vadinti koordinuota operacija. Jie ragina pirmiausia sulaukti žvalgybos vertinimų ir aiškių duomenų apie incidentų organizatorius.
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad prieš priskiriant atsakomybę konkrečiai valstybei būtina gauti patikimų indikacijų apie išpuolių šaltinius, organizatorius ir vykdytojus. Tik tada, pasak jo, būtų galima imtis atitinkamų veiksmų.
Vilniuje viešinti Vengrijos ministrė Anita Orban pabrėžė, kad institucijos turi būti pasirengusios ir glaudžiai bendradarbiauti. Jos teigimu, kaltę galima priskirti tik tada, kai visiškai aišku, kas slypi už kenkėjiškos veiklos.
Ketvirtadienį pranešimai apie sprogmenis sutrikdė keliolika skrydžių Europoje. Kai kuriuos lėktuvus lydėjo naikintuvai, o mažiausiai du reisai buvo nukreipti į kitus oro uostus.
Europos Sąjunga nurodė, kad kol kas nėra aišku, ar visi šie pranešimai susiję tarpusavyje. Bendrija teigė kartu su nacionalinėmis institucijomis atidžiai stebinti padėtį.
Ši savaitė tapo jau trečiąja diena, kai grasinimai dėl bombų trikdė oro eismą virš Europos. Antradienį panašūs pranešimai paveikė maždaug dešimt skrydžių.
K. Budrys sakė tikintis, kad tarnybos netrukus pateiks išvadas. Tuomet, jo vertinimu, bus galima nustatyti, ar tai buvo plati, bendra kampanija, kuria siekta kelti įtampą ir terorizuoti dalį visuomenės. Jei tokia versija pasitvirtintų, valstybės esą turėtų reaguoti kolektyviai.
Be to, šią savaitę prekybos centrai Belgijoje, Estijoje, Suomijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Švedijoje pranešė apie šaldymo sistemų sutrikimus. Praėjusį mėnesį didelio masto kibernetinį išpuolį patyrė Prancūzija.
Atsakomybę už šias atakas prisiėmė prorusiškos programišių grupuotės, tačiau Kremlius įtarimus dėl Maskvos vaidmens atmetė kaip absurdiškus.
Vakarų valstybės kaltina Rusiją nuolat rengiant kibernetines atakas. Ši tendencija ypač sustiprėjo po to, kai Maskva 2022 metais pradėjo visapusišką puolimą prieš Ukrainą.
A. Orban teigimu, tokie incidentai rodo, kad Europos šalims būtina didinti saugumui skiriamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Ministrė pabrėžė, jog grėsmės kyla iš daugiau ir įvairesnių šaltinių nei anksčiau, todėl visuomenes reikia gebėti apsaugoti tiek fiziškai, tiek skaitmeninėje erdvėje.
