Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, daugiau naudojami būstų šildymo įrenginiai, o tvarkant aplinką surenkami lapai, genimos šakos ir šalinamos kitos žaliosios atliekos. Tačiau netinkamas kūrenimas ar atliekų tvarkymas gali didinti oro taršą ir kenkti tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.
Šaltuoju metų laiku oro kokybę blogina intensyvesnis kietojo kuro naudojimas, transporto išmetamosios dujos ir nepalankios meteorologinės sąlygos. Kai vėjas silpnas, teršalai prasčiau išsisklaido ir kaupiasi prie žemės paviršiaus.
Tinkamas kūrenimas padeda mažinti taršą
Individualių namų šildymas kietuoju kuru yra vienas iš oro taršos šaltinių. Deginant malkas, anglį ar kitą kietąjį kurą, išsiskiria kietosios dalelės, anglies monoksidas, dar vadinamas smalkėmis, azoto oksidai ir kiti sveikatai kenksmingi junginiai, nurodoma Alytaus miesto savivaldybės pranešime.
Ypač pavojinga krosnyse, katiluose ar židiniuose deginti buitines atliekas, plastiką, pakuotes, dažytą, lakuotą ar impregnuotą medieną, baldų plokštes ir kitas tam netinkamas medžiagas. Kartu su dūmais į aplinką gali patekti toksinių ir kancerogeninių medžiagų.
Siekiant sumažinti taršą, patariama naudoti tik konkrečiam šildymo įrenginiui tinkamą kurą, kūrenti sausomis ir neapdorotomis malkomis, prižiūrėti įrangą bei reguliariai valyti dūmtraukius. Drėgnos malkos išskiria daugiau teršalų ir mažina šildymo efektyvumą.
Kietąjį iškastinį kurą kai kur deginti draudžiama
Nuo š. m. gegužės 1 d. kietojo iškastinio kuro negalima deginti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Draudimas taip pat taikomas kurorto statusą turinčioms gyvenamosioms vietovėms – Birštonui, Druskininkams, Neringai ir Palangai.
Su buitinių aplinkos oro taršos šaltinių naudojimu susijusių reikalavimų, įskaitant atliekų deginimo, kuro ribojimo ir kietojo iškastinio kuro draudimą, laikymąsi kontroliuoja savivaldybių administracijos. Jos taip pat vykdo administracinių nusižengimų teiseną.
Pastebėję galimą kietojo iškastinio kuro deginimo pažeidimą, gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybę el. paštu [email protected], o ne į Aplinkos apsaugos departamentą.
Už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimą buitiniuose taršos šaltiniuose, pavyzdžiui, krosnyse ar židiniuose, gyventojui gali būti skirtas įspėjimas arba nuo 60 iki 300 eurų bauda. Juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui gali grėsti nuo 170 iki 1 170 eurų bauda. Pažeidimų teiseną pradeda, tyrimus atlieka ir protokolus surašo savivaldybių administracijų pareigūnai.
Norintieji atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų gali pasinaudoti valstybės parama. Lietuvos energetikos agentūra administruoja paramą neefektyviems biomasę ar iškastinį kurą naudojantiems katilams individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuoto šilumos tiekimo, pakeisti efektyvesnėmis šilumos gamybos technologijomis.
Lapuose ir šakose taip pat slypi taršos pavojus
Rudenį surinkti nukritę lapai, nugenėtos šakos ir kitos augalinės atliekos dažnai tampa klausimu, kaip jas pašalinti. Nors deginimas gali atrodyti patogus, jis teršia orą ir gali pakenkti sveikatai.
Degant lapams, sausai žolei bei kitoms augalinėms atliekoms į orą patenka kietosios dalelės, anglies monoksidas ir kiti degimo produktai. Dūmai gali dirginti akis bei kvėpavimo takus, sukelti kosulį, apsunkinti kvėpavimą, be to, didėja gaisro pavojus.
Lietuvoje surinktų lapų ir kitų augalinių atliekų deginimas miestuose bei miesteliuose yra draudžiamas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis. Už miesto ribų, kaimuose, tokias atliekas galima deginti tik laikantis aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Palankesni aplinkai būdai – žaliąsias atliekas kompostuoti, naudoti mulčiui arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Taršą mažina ir kasdieniai įpročiai
Švaresne aplinka gali pasirūpinti ne tik individualių namų, bet ir daugiabučių gyventojai. Atliekų rūšiavimas, tinkamas jų šalinimas, energijos taupymas ir aplinkai draugiškesni keliavimo būdai padeda mažinti taršą.
Atliekų nereikėtų palikti šalia konteinerių. Senus baldus, buitinę techniką, elektronikos prietaisus ir kitas atskirai surenkamas atliekas būtina pristatyti į tam skirtas vietas arba perduoti atliekų surinkėjams.
Taip pat verta vengti be reikalo palikti veikiantį automobilio variklį daugiabučių kiemuose. Išmetamosios dujos blogina gyvenamosios aplinkos oro kokybę. Jei įmanoma, trumpus atstumus geriau nueiti pėsčiomis arba rinktis viešąjį transportą.
Augintinių ekskrementai – ne tik estetinė problema
Viešosiose erdvėse, daugiabučių kiemuose, parkuose ir žaliosiose zonose palikti gyvūnų ekskrementai teršia aplinką ir gali kelti pavojų sveikatai.
Gyvūnų išmatose gali būti parazitų kiaušinėlių ir ligas sukeliančių mikroorganizmų. Per užterštą dirvožemį ar nešvarias rankas gali plisti, pavyzdžiui, toksokarozė. Ypač pažeidžiami vaikai, žaidžiantys ant žemės, vejose ar smėlio dėžėse.
Augintinių šeimininkai privalo surinkti gyvūnų ekskrementus ir tinkamai juos pašalinti.
Oro taršos poveikis sveikatai
Vieniems svarbiausių oro teršalų priskiriamos kietosios dalelės KD10 ir KD2,5. Jose gali būti suodžių, dulkių, metalų ir įvairių cheminių junginių.
KD10 dalelės patenka į kvėpavimo takus, o smulkesnės KD2,5 dalelės gali pasiekti giliąsias plaučių dalis. Kai kurios jų sudedamosios medžiagos patenka į kraujotaką ir gali veikti ne tik kvėpavimo, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemą.
Trumpalaikis taršos poveikis gali sukelti akių ir kvėpavimo takų dirginimą, kosulį, dusulį ar sustiprinti astmos simptomus. Ilgalaikis užteršto oro poveikis siejamas su didesne lėtinių kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligų, insulto bei plaučių vėžio rizika.
Pasaulio sveikatos organizacija oro taršą įvardija kaip vieną svarbiausių aplinkos rizikos veiksnių žmonių sveikatai. Jai jautriausi yra vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji lėtinėmis kvėpavimo, širdies bei kraujagyslių ligomis.
Ką daryti, kai oro tarša padidėja?
Gyventojai gali prisidėti prie geresnės oro kokybės atsakingai kūrendami, nedegindami atliekų, tinkamai jas rūšiuodami, taupydami energiją ir prižiūrėdami bendrąsias erdves.
Padidėjus oro užterštumui, patariama riboti intensyvų fizinį aktyvumą lauke, ypač prie taršos šaltinių. Reikėtų tinkamai vėdinti patalpas, tačiau esant didelei lauko taršai vengti ilgo vėdinimo tuo metu, kai teršalų koncentracija yra didžiausia.
Alytuje veikia dvi oro kokybės matavimo stotelės: Pramonės g. 9, šalia Alytaus medicininės reabilitacijos centro, ir Kauno g. 69, prie Pietų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus bei Aplinkos apsaugos departamento. Oro kokybės informaciją galima rasti svetainėje https://www.smartenvi.lt/.
Švaresnė aplinka prasideda nuo kiekvieno žmogaus pasirinkimų. Net nedideli kasdieniai įpročių pokyčiai gali padėti mažinti taršą, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugoti visuomenės sveikatą.
