Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galėjo padidėti 2,8–4,1 proc., prognozuoja BNS kalbinti ekonomistai.
Ekspertų vertinimu, liepa–rugsėjis buvo sėkmingas eksportuojančiai pramonei ir mažmeninei prekybai. Prie ekonomikos plėtros reikšmingai prisidėjo ir vartojimas, nors jo poveikis buvo mažesnis nei antrąjį ketvirtį.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad nepaisant padidėjusių energijos išlaidų ir tiekimo grandinių sunkumų, apdirbamoji gamyba trečiąjį ketvirtį, kaip ir antrąjį, augo maždaug 6 proc. metinėmis palyginamosiomis kainomis. Todėl, jo vertinimu, būtent šis sektorius turėjo labiausiai teigiamai paveikti BVP pokytį. T. Povilauskas prognozavo 2,8 proc. metinį BVP augimą.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, kad brangesnis kuras ir Europos Sąjungoje fiksuota didžiausia infliacija kol kas nesumažino gyventojų noro leisti pinigus. Jo teigimu, geopolitinė įtampa, pabrangusi energija ir infliacija labiau paveikė ekonomistų, o ne vartotojų nuotaikas. N. Mačiulis prognozavo, kad BVP per metus padidėjo 3,5 proc., o per ketvirtį – 0,4 proc.
„Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė nurodė, kad kritusios energijos kainos ir vasarą vyravęs laikinas stabilumas gerino lūkesčius. Namų ūkių vartojimas, jos vertinimu, ir toliau buvo vienas svarbiausių metinio BVP augimo veiksnių.
Vis dėlto paslaugų sektoriaus signalai, pasak I. Genytės-Pikčienės, buvo nevienodi. Liepos ir rugpjūčio duomenys rodo, kad, palyginti su praėjusiais metais ir vertinant stabiliomis kainomis, pardavimus didino transporto, apgyvendinimo, maitinimo bei nekilnojamojo turto veiklos. Tuo metu aukštos pridėtinės vertės sektoriams sekėsi prasčiau. Ekonomistė prognozavo 2,8 proc. metinį ūkio augimą.
I. Genytė-Pikčienė taip pat mano, kad per ketvirtį BVP šiek tiek sumažėjo. Tam įtakos turėjo antrąjį ketvirtį užfiksuotas vienkartinis vartojimo šuolis, susijęs su pirmąja pensijų lėšų atsiėmimo banga.
T. Povilausko vertinimu, metinis augimas bus kuklesnis nei antrąjį ketvirtį daugiausia dėl mažesnės statybų sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės ir silpnesnio namų ūkių vartojimo poveikio.
SEB ekonomistas priminė, kad antrąjį ketvirtį statybų sektorius prie metinio BVP augimo pridėjo 0,7 procentinio punkto. Trečiąjį ketvirtį, dėl vėluojančių kai kurių infrastruktūros statybos darbų, jo įtaka veikiausiai buvo beveik nulinė. Tikimasi, kad statybų sektoriaus indėlis vėl padidės paskutinį metų ketvirtį.
Nors realus metinis namų ūkių vartojimo pokytis išliko istoriškai didelis, jis, palyginti su antruoju ketvirčiu, sulėtėjo mažėjant iš antrosios pensijų pakopos fondų atsiimtų lėšų poveikiui. Vartojimą taip pat vis labiau riboja auganti prekių ir paslaugų infliacija, teigė T. Povilauskas.
Ekonomistai taip pat nurodė, kad trečiojo ketvirčio rezultatą teigiamai veikė kiek didesnis nei pernai derlius. Prie augimo turėjo prisidėti ir transporto sektorius.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozavo, kad trečiąjį ketvirtį BVP per metus padidėjo 4,1 proc. Jo teigimu, šalies ekonomikos ciklas išlieka dinamiškas, o augimą lemia įvairūs sektoriai.
Vis dėlto A. Izgorodinas mano, kad ketvirtąjį ketvirtį ekonomikos plėtra kiek sulėtės. Nors pramonės faktiniai rodikliai tebėra geri, įmonių lūkesčiai dėl ateities tapo atsargesni, o euro zonos pramonės bendrovių nuotaikos taip pat pradėjo blogėti.
Ekonomistas prognozuoja, kad vidaus vartojimą vėsins blėstantis pensijų reformos poveikis. Gyventojų perkamąją galią, jo vertinimu, ribos aukštos energijos kainos ir prasidėjęs šildymo sezonas. A. Izgorodinas mano, kad per visus 2026 metus Lietuvos BVP padidės 2,9 procento.
N. Mačiulis prognozuoja, kad visų metų ekonomikos augimas šiek tiek viršys 3 proc. ir bus spartesnis, nei buvo baimintasi metų pradžioje, Vidurio Rytuose prasidėjus neramumams.
