Kaip apsaugoti vaikus nuo ekranų poveikio ir internete tykančių grėsmių, Prezidentūroje diskutavo susirinkę valstybės institucijų atstovai. Nors mobiliųjų telefonų naudojimą jau riboja 9 iš 10 šalies mokyklų, neatmetama galimybė ateityje visoje Lietuvoje nustatyti vienodą tvarką.
Šiaulių rajono Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazijoje telefonais naudotis draudžiama jau trejus metus. Mokyklos direktorės teigimu, tokio sprendimo rezultatai yra akivaizdūs.
Vienodos taisyklės galiotų visoms mokykloms
Moksleivis Ramis pasakojo, kad su draugais kasdien bendrauja žinutėmis ir skambučiais, taip pat kviečia juos susitikti lauke.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad internete amžiaus apribojimai ne visada veikia: nurodžius reikiamą amžių, sistema vis tiek leidžia patekti į tam tikrą turinį.
Pavasarį Seimas ugdymo įstaigoms suteikė pareigą pačioms nusistatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, griežtus ribojimus įvedė 91 proc. mokyklų. Aštuoniose iš dešimties mokyklų telefonais draudžiama naudotis ir per renginius bei išvykas.
Vis dėlto kol kas nėra aišku, kiek tokios priemonės iš tiesų veiksmingos. Dėl to prezidentas Gitanas Nausėda sukvietė valdžios atstovus aptarti, kaip mažinti vaikų priklausomybę nuo ekranų. Prezidentūra neatmeta, kad ateityje visoms šalies mokykloms gali būti nustatytos vienodos taisyklės.
Vyriausiasis prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad galimybė priimti nacionalinį sprendimą išlieka. Tačiau prieš tai, jo teigimu, būtina įvertinti, kaip mokyklose patvirtintos taisyklės veikia praktiškai. Šį klausimą, pasak jo, gali tekti dar kartą svarstyti pavasarį.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius laikėsi kitokios pozicijos. Jo teigimu, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas veikia ir yra pakankamas.
Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės ekspertė Justina Paulauskaitė pabrėžė, kad daug dėmesio skiriama neapykantos kalbai internete, kurios mastas, anot jos, didėja.
Įspėjo, kad vaikus gali įtraukti į nusikalstamas schemas
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas įspėjo, kad nepilnamečiai internete gali būti viliojami perduoti siuntas ar narkotines medžiagas, taip pat įtraukiami į sukčiavimo schemas. Pasak ministro, viskas dažnai prasideda nuo nekaltai atrodančios žinutės ir pažado greitai užsidirbti, o vaikai ne visuomet supranta, į kokią veiklą įsitraukia.
Policija jau parengė prevencijos planą, kuriame numatytos priemonės kovoti su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir jų verbavimu internete. Teisingumo ministerija savo ruožtu siūlo didesnę atsakomybę už nepilnamečių saugumą perduoti interneto platformoms. Diskusijose taip pat keliamas klausimas dėl pačių vaikų atsakomybės.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sakė, kad kai kuriais atvejais iš vartotojų prašoma pateikti asmens duomenis, o griežtesniais atvejais – net asmens dokumento kopiją. Jo vertinimu, vaikų apsaugos internete kontekste tokių reikalavimų turėtų būti vengiama, ypač paso kopijos ir veido atvaizdo, nes vaikų duomenų internete apskritai neturėtų būti.
Europos Komisija pasiūlymų dėl naujojo Vaikų akto laukia iki 2026 m. gruodžio. Šis teisės aktas kol kas nėra priimtas ir neįsigaliojęs.
