Marijampolės Poezijos parke vėl atsiradus moliūgams ir kitoms Helovino dekoracijoms, miesto gyventojų nuomonės išsiskyrė. Vieni tokį papuošimą vertina palankiai, o kiti jį laiko atstumiančiu.
Ieva Voroneckytė ir Helovino dekoracijos (nuotr. MarijampolePlius, 123rf.com)
Šįkart šiurpiu tuneliu paversta ir po tiltu per Šešupę esanti Marijampolės veidasienė.
Menininkę kasmet stebina vis žiauresnės dekoracijos
Viena iš miesto veidasienės – Marijampolės portretų galerijos – idėjos autorių ir kūrėjų Ieva Voroneckytė sako, kad jau penktus metus iš eilės kartu su miesto valdžia nesutaria dėl tunelio puošybos. Moteris norėtų, kad šioje vietoje nebūtų naudojamos nukirstų galvų imitacijos ir kiti bauginantys elementai.
Menininkė feisbuke rašo, kad veidasienė, kurioje eksponuojami Marijampolės žmonių portretai, vėl paslėpta po Helovino dekoracijomis. Ji teigia, kad kartu su idėjos bendraautoriumi Vyteniu Jaku jau penktą kartą prašė ir raštu kreipėsi į atsakingus asmenis, tačiau kiekvienais metais dekoracijos esą tampa vis šiurpesnės. Šįkart lankytojus pasitiko nupjautų galvų imitacijos. Ieva Voroneckytė taip pat perspėjo, kad tokių vaizdų nerekomenduoja žiūrėti vaikams, nors siūlo išgirsti praeivių nuomones.
2026 m. spalio 22 d. susitikime su Marijampolės savivaldybės atstovais ji išsakė ne tik savo, bet ir dalies visuomenės vertinimą dėl neigiamo siaubo dekoracijų poveikio aplinkai. Anot jos, tokie papuošimai visiškai nesiderina su portretų galerijos sumanymu.
Menininkės teigimu, veidasienė turėtų skatinti bendrystę, pasitikėjimą, pagarbą vietai ir žmogui bei bendruomeninę kūrybą, kartu keičiant neigiamą vietos įvaizdį į teigiamą.
Ieva Voroneckytė taip pat pabrėžia, kad prieš Visų šventųjų dieną ir Vėlines eksponuojami kraupūs vaizdai iškreipia šių tradicinių švenčių sakralumą. Jos vertinimu, tai nerodo deramos pagarbos portretuose pavaizduotiems žmonėms, kurie jau yra išėję anapilin.
Ji mano, kad viešosiose erdvėse neturėtų būti rodomos tokios žiaurios scenografijos su skeletais, šmėklomis ir kabančiomis nukirstų galvų imitacijomis. Veidasienėje tai esą ypač nejauku, nes po juodos medžiagos ir „voratinklių“ sluoksniu yra apie tūkstantį vietos gyventojų portretų.
Pasak menininkės, ryškėja ir kita neigiama tendencija – vis daugiau galerijos portretų sugadinama.
Ji teigia, kad per pastaruosius penkerius metus portretai pradėti gerokai dažniau apipaišyti ir aprašinėti markeriais. Ievos Voroneckytės vertinimu, tai leidžia manyti, kad Helovino laikotarpiu kuriamas neigiamas galerijos įvaizdis, o tokios dekoracijos kenkia ir jos reputacijai likusiais metų mėnesiais.
