JAV spaudimas Ukrainai grindžiamas prielaida, kad Kyjivas patirs pralaimėjimą ir todėl turi būti priverstas priimti susitarimą. Vis dėlto padėtis fronte tokios išvados nepatvirtina, rašo „The Times“.
Leidinio teigimu, 2026 metais Rusijos kariuomenė beveik nepasiekė grynųjų teritorinių laimėjimų, nors nuo liepos kas mėnesį netenka daugiau kaip 40 tūkst. karių.
Jeigu Rusijos puolimo tempas išliktų toks, koks stebimas šiais metais, Maskvai prireiktų maždaug 60 metų, kad užimtų likusią Donecko srities dalį.
Situaciją dar labiau pakeitė Ukrainos kontrpuolimai. Per kelis mėnesius fronte žuvo arba buvo sužeista daugiau Rusijos karių, nei Kremlius pajėgia mobilizuoti.
„The Times“ nurodo, kad šiam skirtumui panaikinti reikėtų masinės mobilizacijos. Tačiau V. Putinas jos neskelbia, nes baiminasi neramumų šalyje, kuri susiduria su degalų trūkumu po Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms.
Leidinio vertinimu, pasakojimas apie neišvengiamą Rusijos pergalę yra Kremliaus propagandinis triukas, skirtas Vašingtonui. Tuo metu energetikos kampanija, kurią Baltieji rūmai siekia sustabdyti, laiko V. Putiną sudėtingoje padėtyje.
Baltieji rūmai, kaip rašoma straipsnyje, neturi galimybių fiziškai sustabdyti šios kampanijos. Nors JAV administracijos sprendimas įšaldyti veiksmus smarkiai pakenkė Ukrainos oro gynybai, nemažai ukrainiečių dronų ir raketų vis tiek pasiekė numatytus taikinius.
„The Times“ pažymi, kad Vašingtono svertai yra išimtinai gynybiniai, o Ukrainos puolamąjį pajėgumą kuria pati Ukraina ir Europa.
V. Putinas vertina, kad plataus masto kampanija Ukrainoje Rusijai kainavo maždaug 1 proc. bendrojo vidaus produkto. Leidinys pabrėžia, jog tai daugiau nei metinis Rusijos ekonomikos augimas. Be to, Centrinio banko kova su niokojančia infliacija palūkanų normas pakėlė iki aukščiausio lygio nuo 2000-ųjų pradžios.
Vis dėlto tikrieji Rusijos nuostoliai, kaip teigiama straipsnyje, beveik neabejotinai yra dar didesni.
Net jeigu Kyjivas nuspręstų smūgius nukreipti ne tik į naftos infrastruktūrą, Ukrainoje pagamintiems ginklams nereikalingas JAV leidimas. Be to, jų naudojimas nekenkia Amerikos ūkininkų interesams.
Ukraina jau sunaikino arba išvedė iš rikiuotės keturis Juodosios jūros laivyno raketų nešėjus, galėjusius paleisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“. Neseniai, panaudojusi ukrainietiškas raketas „Neptun“, ji taip pat sunaikino keturis Rusijos bombonešius Su-34.
Pasak leidinio, tai rodo, kad Ukraina gali nuosekliai naikinti paleidimo įrenginius, aerodromus ir gamyklas, iš kurių atakuojami jos miestai.
Tokios pat veiksmų laisvės esą yra ir smūgiuojant Rusijos duomenų apdorojimo centrams. Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analitikas šią kampaniją vertina kaip vienpusiškai naudingą Kyjivui, nes itin svarbūs Ukrainos duomenys jau saugiai laikomi užsienyje.
Leidinys daro išvadą, kad puolamoji kampanija, kurią Vašingtonas nori sustabdyti, tačiau fiziškai negali užblokuoti, keičia diplomatinių derybų sąlygas.
„The Times“ teigimu, bendraudamas su Baltaisiais rūmais Kyjivas turėtų veikti kaip partneris, o ne prašytojas.
Leidinio nuomone, bet kokia atakų prieš energetikos objektus pauzė turėtų būti vertinama tik kaip galimybė susitarti. Tačiau ji turėtų būti siūloma tik gavus patvirtinimą apie Rusijos abipusiškumą ir privalomas rašytines Vašingtono garantijas dėl raketų perėmimo sistemų „Patriot“, palydovinių perspėjimo apie raketų paleidimą sistemų bei neribotos prieigos prie „Starshield“ sistemos.
Nurodoma, kad tokio susitarimo atkakliai reikalauja įstatymų leidėjai, tarp jų senatorius Rogeris Wickeris, ir Demokratijos apsaugos fondas (FDD).
Ukrainos, JAV ir Rusijos derybos
Anksčiau UNIAN skelbė, kad Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog Maskva dėl atnaujinamų trišalių derybų dėl karo neketina nutraukti smūgių Ukrainai.
D. Peskovas teigė, kad sprendimas atnaujinti trišales derybas nenumato jokių karinių veiksmų apribojimų. Jo teigimu, Rusijos kariuomenė ir toliau tęs karą, kurį Kremlius vadina „specialiąja operacija“.
Taip pat buvo pranešta, kad Abu Dabis svarstomas kaip galima Rusijos, JAV ir Ukrainos atstovų trišalio susitikimo vieta. D. Peskovas pabrėžė, kad būtų kalbama apie Rusijos, Ukrainos ir JAV delegacijų, o ne trijų šalių vadovų susitikimą.
Kalbėdamas apie Rusijos rengiamus dokumentus ir pasiūlymus deryboms, V. Putino atstovas spaudai paragino „neužbėgti įvykiams už akių“.
