Vis daugiau lietuvių prie nuosavų namų įsirengia vaizdo stebėjimo kameras. Jos leidžia matyti, kas ir kada lankėsi teritorijoje, taip pat gali atbaidyti vagis. Tačiau problemų kyla tada, kai objektyvas fiksuoja ne tik savą kiemą, bet ir kaimynų valdą.
Į klausimą, ar galima įsirengti tokią kamerą, anksčiau naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į „NOOR“ vyresniąją teisininkę Gabrielę Šapkauskaitę. Ji paaiškino, kur baigiasi teisė rūpintis savo saugumu ir prasideda kitų žmonių privatumo apsauga.
Kada filmavimas tampa pažeidimu?
Teisininkės teigimu, kaimynų teritorijos filmavimas iš esmės nėra teisėtas, jei tam nėra aiškaus teisinio pagrindo.
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) netaikomas, kai vaizdo stebėjimas vykdomas vien asmeniniais ar namų ūkio tikslais, pavyzdžiui, filmuojama tik nuosava teritorija. Tačiau į kameros matymo lauką patekus kaimyno valdai, bendrai naudojamai erdvei ar kitai viešai vietai, ši „namų ūkio išimtis“ nebegalioja.
Tokiu atveju pradedami taikyti visi BDAR reikalavimai: turi būti teisėtas filmavimo pagrindas, žmonės turi būti informuojami, o fiksuojamų duomenų turi būti kuo mažiau.
G. Šapkauskaitė pabrėžė, kad be BDAR taip pat galioja kiti įstatymai, saugantys privataus gyvenimo neliečiamybę. Vien noras apsaugoti savo namus, turtą ar automobilį nesuteikia teisės stebėti svetimos teritorijos. Tai Lietuvos teismai yra patvirtinę nagrinėdami gyventojos skundą dėl kaimyno įrengtos kameros.
Toks pats principas taikomas ir bendrijose bei daugiabučiuose. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) yra nurodžiusi, kad net saugumo sumetimais įrengta kamera gali tapti pažeidimo priežastimi.
Kaip išvengti problemų?
Situaciją galima išspręsti techniškai. VDAI rekomenduoja kamerą sureguliuoti taip, kad ji nefiksuotų kaimyno teritorijos. Tam galima pakeisti filmavimo kampą, naudoti vaizdo „uždangas“ arba suliejimo funkcijas.
