Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios atnaujinta dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarka. Joje iš naujo apibrėžta, kada valstybė kompensuos kojų venų operacijas, todėl daliai pacientų už tokį gydymą gali tekti susimokėti patiems.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sugriežtino kriterijus, pagal kuriuos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bus apmokamas apatinių galūnių venų chirurginis gydymas. Nemokamos operacijos bus atliekamos tuomet, kai liga bus objektyviai pažengusi ir atitiks nustatytus medicininius reikalavimus.
Operacija bus kompensuojama tik esant pažengusiai ligai
SAM teigimu, pokyčius paskatino išaugęs kojų venų operacijų skaičius. Ministerija nurodo, kad kriterijus pasiūlė Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija, o galutinės sąlygos parengtos įvertinus skirtingų gydytojų specialistų pastabas.
Sprendžiant dėl operacijos turės būti remiamasi klinikiniais duomenimis, ultragarsinių tyrimų rezultatais, ligos stadija pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją ir tinkamai užpildytais medicinos dokumentais. Taip pat turės būti pateiktos paciento būklę patvirtinančios nuotraukos.
Kokiais atvejais gydymas išliks nemokamas?
PSDF apmokamas kojų venų chirurginis gydymas bus skiriamas tik tada, kai bus įvykdytos visos trys sąlygos:
- diagnozuota lėtinė venų liga su objektyviais odos pakitimais ir komplikacijomis, atitinkančiomis C4–C6 stadiją pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją;
- pulsinio Doplerio (PW) režimu nustatytas hemodinamiškai reikšmingas refliuksas paviršinėse venose, trunkantis ilgiau nei 0,5 sekundės, ir šis faktas įrašytas medicinos dokumentuose;
- prie medicinos dokumentų pridėtos nuotraukos, patvirtinančios C4–C6 stadijai būdingus pakitimus.
Jeigu šie kriterijai nebus tenkinami, pacientams gali būti siūlomas konservatyvus gydymas, pavyzdžiui, kompresinė terapija. Norintieji operuotis už ją turės mokėti savo lėšomis.
SAM taip pat pažymėjo, kad rengiant naują tvarką medikų nuomonės išsiskyrė. Kraujagyslių chirurgai ir chirurgai nesutarė dėl intervencijų ribų, tačiau po diskusijų nuspręsta remtis Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pasiūlymais.
Gydytojai baiminasi didesnio komplikacijų skaičiaus
Pokyčiai sukėlė diskusijų tarp medikų. Kai kurie gydytojai perspėjo, kad apribojus operacijų kompensavimą gali būti daugiau užleistų ligos atvejų ir komplikacijų.
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas ir Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas abejojo, ar teisinga nekreipti dėmesio į ankstesnes ligos stadijas, jei negydoma liga ilgainiui progresuoja. Jo teigimu, 1–2 stadijos dažnai vadinamos estetine problema, tačiau tai vis tiek yra ligos stadijos, kurios gali peraugti į būklę, reikalaujančią chirurginės pagalbos.
G. Ramanauskas taip pat kėlė klausimą, ar pacientams, neturintiems pinigų, tokia procedūra tokiu atveju netaps neprieinama. Jis manė, kad panašūs sprendimai gali didinti visuomenės nepasitenkinimą.
Suabejojo sprendimo argumentais
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė taip pat kritikavo argumentus, kuriais grindžiama naujoji tvarka. Ji teigė, kad vien palyginimų su užsienio šalimis nepakanka, nes mažesnį operacijų skaičių jose gali lemti skirtinga diagnostika, specialistų trūkumas, klinikinio poreikio vertinimas ar finansavimo problemos.
Anot A. Gerliakienės, statistinius duomenis galima interpretuoti įvairiai, todėl reikėtų išsamiai išsiaiškinti, kodėl valstybėse, kurios pateikiamos kaip pavyzdys, operacijų atliekama mažiau.
Ji pripažino, kad piktnaudžiavimo atvejų gali būti, tačiau tokius atvejus, jos nuomone, reikėtų vertinti individualiai, o ne taikyti apibendrintus ribojimus. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad pacientų būklę galima vertinti pagal tyrimus ir nuotraukas, o prireikus Valstybinė ligonių kasa galėtų pasitelkti nepriklausomus specialistus.
Kraujagyslių chirurgas: ankstyvose stadijose galimas kitas gydymas
Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos valdybos narys, kraujagyslių chirurgas Martynas Laukaitis aiškino, kad naujais reikalavimais siekiama kompensuojamą chirurginį gydymą susieti su aiškiais ir objektyviai užfiksuojamais ligos požymiais: odos pokyčiais bei ultragarsu nustatytu venų vožtuvų nesandarumu.
Jis pabrėžė, kad venų varikozė gali būti gydoma ir ankstesnėse stadijose, tačiau tuomet sprendimas dažniau priklauso nuo subjektyviai vertinamų simptomų. Ankstyva liga neretai siejama su kosmetinėmis indikacijomis, ne visada stipriais ir sunkiai objektyviai įvertinamais simptomais, todėl daliai pacientų gali būti taikomas konservatyvus gydymas ir rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai.
M. Laukaičio teigimu, pažengusia liga sergančių pacientų gydymo galimybės dėl pakeitimų neturėtų blogėti, o sutrumpėjus eilėms kai kuriais atvejais gali net pagerėti. Vis dėlto ankstesnių stadijų ligą turintiems žmonėms chirurginė paslauga nebebus kompensuojama, todėl už operaciją jiems tektų mokėti patiems.
Venų operacijos gydymo įstaigoms yra pelningos
Gydytojas neslėpė, kad klausimas turi ir ekonominę pusę. Kojų venų varikozės operacijos yra pelningos, todėl sumažėjus kompensuojamų procedūrų skaičiui pajamos mažėtų tiek privačiose, tiek viešosiose gydymo įstaigose, kurios dėl šių paslaugų gali sudaryti sutartis su VLK.
M. Laukaitis teigė, kad kai kur tokios operacijos sudaro reikšmingą pajamų dalį. Nors viešojoje erdvėje skambėjo nuogąstavimų, jog pakeitimai pacientus nukreips į privatų sektorių, gydytojas pabrėžė, kad nekompensuojamos paslaugos gali būti teikiamos ir privačiose, ir valstybinėse įstaigose.
Jo teigimu, Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijoje dauguma narių pritarė principui, kad kompensavimas turi būti grindžiamas aiškiomis ir objektyviomis indikacijomis. M. Laukaitis taip pat teigė, kad dėl siūlomų pakeitimų pacientų sveikatai žalos neturėtų būti padaryta.
VLK duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 600 kojų venų operacijų. Suomijoje šis rodiklis siekia apie 120, Danijoje – apie 300, Vokietijoje – apie 350–380, o JAV – apie 300 operacijų.
Pernai Lietuvoje atlikta daugiau nei 16 tūkst. kojų venų operacijų, o 2023 m. jų buvo beveik 11 tūkst.
