Lietuvoje svarstoma įteisinti naują trijų kalendorinių dienų apmokamų atostogų rūšį žmonėms, patyrusiems nėštumo netektį. Tokia galimybe galėtų pasinaudoti ne tik moterys, bet ir jų sutuoktiniai ar partneriai, o už laisvas dienas būtų mokama speciali „Sodros“ išmoka.
Pagal siūlomą projektą atostogos būtų skiriamos, kai nėštumas nutrūksta nuo 11-os iki 21-os savaitės imtinai. Darbuotojas dėl jų turėtų kreiptis per savaitę nuo nėštumo netekties ir darbdaviui pateikti gydytojo pažymą.
Vis dėlto ši iniciatyva sulaukė ne tik palaikymo, bet ir kritikos – abejojama tiek jos apimtimi, tiek tuo, ar trijų dienų garantija realiai padėtų netektį išgyvenančioms šeimoms.
Speciali išmoka būtų skiriama ir vyrams
Šiuo metu Darbo kodekse nėra atskiros atostogų rūšies, skirtos nėštumo netekčiai. Moteriai, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, gali būti išduotas nedarbingumo pažymėjimas arba suteiktos kitos atostogos.
Valstybinė darbo inspekcija nurodo, kad moters sutuoktiniui ar partneriui šiuo metu nėra numatyta specialių garantijų neatvykti į darbą ar gauti atskirą išmoką. Kasmetinės ir nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojui bei darbdaviui susitarus, todėl darbdavys ne visada privalo patenkinti tokį prašymą.
Priėmus pakeitimus, būtų įteisinta atskira atostogų rūšis. Už tris kalendorines dienas darbuotojui būtų mokama 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka, apskaičiuota už šį laikotarpį.
Nedarbingumas suteikiamas ir dabar
„Sodros“ Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius aiškina, kad po nėštumo nutraukimo operacijos nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki dviejų kalendorinių dienų.
Jeigu kyla komplikacijų arba nėštumas nutraukiamas dėl medicininių indikacijų, nedarbingumo laikotarpis gali būti ilgesnis – jo trukmė priklauso nuo moters sveikatos būklės. Gydytojas gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą ir savaiminio persileidimo atveju, kai moteris dėl sveikatos negali dirbti.
Už pirmąsias dvi su darbuotojo grafiku sutampančias nedarbingumo dienas darbdavys moka ligos išmoką, siekiančią nuo 62,06 iki 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos, jeigu įvykdomos nustatytos sąlygos, „Sodra“ moka 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad jei dėl sveikatos moteriai būtinas ilgesnis fizinis ar psichologinis atsistatymas, nedarbingumas gali trukti ilgiau nei siūlomos trys dienos.
Ministerija taip pat kelia privatumo klausimą. Norėdama pasinaudoti naujomis atostogomis, darbuotoja turėtų darbdaviui atskleisti nėštumo netekties faktą. Tai gali būti problema toms moterims, kurios apie nėštumą darbovietėje apskritai nebuvo informavusios.
Po netekties grįžti į darbą gali būti per sunku
Krizinio nėštumo centro projektų vadovė Simona Nevierienė teigia, kad po persileidimo moterys į centrą dažniausiai kreipiasi dėl stiprių emocinių išgyvenimų.
Vieni žmonės išnaudoja turimo nedarbingumo laiką ir jo pakanka, tačiau kitiems atsigauti reikia daugiau laiko. Centro atstovė pasakoja girdinti moteris sakant, kad išgyventi buvo labai sunku, tačiau į darbą teko grįžti pernelyg greitai. Kita vertus, kai kurioms prasminga ir mėgstama veikla gali padėti lengviau išgyventi laikotarpį.
Simonos Nevierienės vertinimu, jei moteriai nedarbingumas nepriklausytų, bent trys laisvos dienos būtų reikalingos. Ji pabrėžia, kad nėštumo netektis yra emociškai sunkus gedėjimo laikotarpis, kuriam, kaip ir po kitos artimo žmogaus netekties, reikia suteikti laiko.
Pasak jos, atsikvėpti ir atsigauti reikia ir vyrams, ypač po vėlyvos nėštumo netekties. Vis dėlto moterys dažniau kalba ne apie patį grįžimą į darbą, o apie tai, kad gydymo įstaigose joms nebuvo pasiūlyta emocinė pagalba arba nepaaiškinta, kur jos galėtų jos ieškoti.
Nėštumo netektį patyrusios moterys pagalbos gali kreiptis į Krizinio nėštumo centrą telefonu +370 603 57912 arba el. paštu [email protected]. Centre teikiamos individualios konsultacijos ir rengiamos savitarpio paramos grupės.
Gydytojas abejoja trijų dienų nauda
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentas doc. dr. Tomas Biržietis mano, kad siūlomos trys atostogų dienos gali nebūti veiksminga pagalba nėštumo netektį patyrusioms šeimoms.
Gydytojas pabrėžia, jog kiekvienas toks atvejis yra individualus, todėl fizinio ir emocinio atsistatymo trukmė gali labai skirtis. Vieniems netekties skausmas gali atlėgti greičiau, o kitus patirtas išgyvenimas lydėti visą gyvenimą.
Jo teigimu, esant medicininiam poreikiui nedarbingumas ir taip gali būti tęsiamas, todėl atskiros trijų dienų garantijos nauda kelia abejonių. T. Biržietis taip pat kritikuoja sprendimą suteikti šias atostogas tik tuomet, kai nėštumas nutrūksta nuo 11-os iki 21-os savaitės.
Pasak jo, toks laikotarpio pasirinkimas mediciniškai sunkiai paaiškinamas, nes stiprius išgyvenimus gali sukelti tiek anksčiau, tiek vėliau nutrūkęs nėštumas. Gydytojas mano, kad kelių dienų atostogos partneriui labiau primintų populistinį sprendimą nei realią pagalbą, nors artimo žmogaus palaikymas po netekties yra itin svarbus.
Kol Seimas nepakeitė teisės aktų, naujos trijų dienų atostogos ir speciali nėštumo netekties išmoka Lietuvoje negalioja.
