Lietuvos oro erdvėje vėl pasirodžius bepiločiams, kilo klausimų dėl šalies oro gynybos pasirengimo ir sprendimų priėmimo greičio. Prezidentas Gitanas Nausėda TV3 Žinioms teigė, kad perspėjimo apie pavojų algoritmai gali būti tobulinami, o galimybės numušti tokius objektus kol kas yra ribotos. Po incidento, kai dronas į Lietuvą atskrido iš Lenkijos, šį klausimą šalies vadovas ketina aptarti Valstybės gynybos taryboje.
Visą TV3 Žinių pokalbį su prezidentu Gitanu Nausėda galima žiūrėti straipsnio viršuje.
Prezidentas nurodė, kad dronas buvo sekamas visoje Lietuvos teritorijoje, o jo judėjimą radarais galima patikrinti. Tačiau pavojaus signalas paskelbtas tik praėjus maždaug valandai nuo objekto pasirodymo.
Pasak G. Nausėdos, vien radaruose matomo taško nepakanka iš karto konstatuoti, kad tai pavojingas objektas. Atsižvelgiama ir į ankstesnę patirtį, kai panašūs radaro signalai galėjo būti susiję su paukščių pulkais. Todėl reikalingi papildomi požymiai, patvirtinantys grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei.
Šiuo atveju dronas, kitaip nei ankstesni, įskrido iš Lietuvai draugiškos Lenkijos teritorijos. Kadangi iš Lenkijos tarnybų nebuvo gauta jokio įspėjimo, iš pradžių manyta, kad objektas nekelia pavojaus.
Situacija pasikeitė, kai gyventojai pranešė girdėję, o galbūt ir matę droną. Tuomet buvo paskelbtas geltonas signalas. Kadangi objektas iki tol jau buvo nemažai nuskridęs, vėliau, naikintuvui pakilus į orą ir beveik vizualiai patvirtinus, kad tai dronas, nedelsiant paskelbtas raudonas signalas.
G. Nausėda teigė, kad oro gynybos sistema suveikė, tačiau jos veikimo algoritmus galima patobulinti. Atsižvelgiant į tai, kad šį kartą nebuvo gauta informacijos iš Lenkijos, ateityje gali būti numatytos papildomos atsargumo priemonės. Algoritmų pakeitimai bus svarstomi artimiausiame Valstybės gynybos tarybos posėdyje.
Prezidentas taip pat pripažino, kad Krašto apsaugos sistemoje, naudojant dideles lėšas, reikėtų daugiau lankstumo ir greitesnio sprendimų priėmimo. Jo teigimu, problemos nėra slepiamos ar mėginamos paslėpti dokumentuose – jos žinomos.
G. Nausėda pabrėžė, kad net ir veikiančias oro gynybos sistemas turinčios valstybės ne visada pajėgia pastebėti visus objektus ir visiškai pašalinti riziką. Vis dėlto jis teigė siekiantis, kad gyventojai regionuose, į kuriuos dronas greičiausiai nepateks, nebūtų be reikalo trikdomi, o ten, kur objektas gali pasirodyti pagal jo trajektoriją, būtų reaguojama greičiau.
Prezidentas taip pat sakė, kad Lietuvos galimybės numušti tokius dronus kol kas gana ribotos. Turimos priemonės naudojamos, o Lietuvos naikintuvai jau yra sunaikinę šalies teritorijoje skridusį droną.
Nustatyta, kad dronas buvo ukrainietiškos kilmės
Spalio 18 d. į Lietuvą įskrido ukrainietiškas dronas. Šį kartą sieną jis kirto ne iš Baltarusijos, o iš Lenkijos pusės. Bepilotis gabeno sprogmenis, tačiau gyventojai apie oro erdvėje esantį objektą buvo perspėti praėjus daugiau nei valandai nuo sienos kirtimo.
Dronas nukrito ir sprogo, o jo nuolaužos apgadino vieną automobilį. Tikslios sprogimo aplinkybės tebėra tiriamos.
Ministras pirmininkas M. Sinkevičius teigė, kad, turimais duomenimis, FPV dronas buvo ukrainietiškos kilmės. Ukrainos atstovai patvirtino sekmadienį per ataką praradę ryšį su vienu savo dronų, todėl manoma, kad tai galėjo būti Lietuvoje nukritęs aparatas. Premjeras taip pat tvirtino, kad dronas neabejotinai gabeno sprogmenis.
Dėl skirtingų sienos krypčių gali būti keičiama reagavimo tvarka
M. Sinkevičiaus teigimu, Lietuvos kariuomenės radarai droną pirmą kartą užfiksavo 5:47 val. ryto. Žyma judėjo iš Lenkijos Lietuvos link, tačiau Lenkijos kariuomenė savo radarais jos neužfiksavo.
6:02 val. dronas kirto Lietuvos sieną. 6:15 val. į Bendrąjį pagalbos centrą dėl galimai drono skleidžiamo garso paskambino Kalvarijos gyventojai. Vėliau pranešimų sulaukta ir iš Marijampolės apskrities. Oro pavojus paskelbtas po 7 val. ryto, praėjus daugiau nei valandai nuo objekto patekimo į Lietuvos teritoriją.
Premjeras aiškino, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė buvo Šengeno erdvė. Iki šiol dronai į Lietuvą įskrisdavo iš Baltarusijos, todėl veikimo algoritmas priešiškos valstybės atveju skiriasi nuo taikomo objektui atskridus iš Šengeno zonos.
Pasak M. Sinkevičiaus, dėl reagavimo tvarkos tokiais atvejais bus konsultuojamasi. Pirmiausia reikia ne tik pastebėti objektą radaruose, bet ir jį identifikuoti. Jis taip pat sakė, kad objekto atpažinimas naikintuvais užtruko, tačiau jam buvo patvirtinta, jog panašiomis aplinkybėmis reakcija greičiausiai būtų tokia pati.
Nuolaužos apgadino keliu važiavusį automobilį
Spalio 18-osios rytą, po 7 val., dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio objekto Panevėžio ir Šiaulių apskrityse paskelbtas raudonas oro pavojus. Maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Lietuvos kariuomenė nurodė, kad, kaip įtariama, dronas į šalį pateko iš Lenkijos teritorijos.
Sudužusio bepiločio nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat pranešta apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos dar nebuvo patvirtinusios, ar dronas gabeno sprogmenį.
Nuolaužos apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau jame buvę žmonės nenukentėjo.
