Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ savitarnos kasose pasitelkia Lietuvoje sukurtą dirbtinio intelekto sprendimą, padedantį aptikti galimus sukčiavimo atvejus. Sistema atpažįsta skenuojamas nesupakuotas prekes – vaisius, daržoves, kepinius ir kitus gaminius – bei fiksuoja situacijas, kai už brangesnę prekę mėginama sumokėti pasirinkus pigesnės prekės kodą. Įrankis taip pat padeda nustatyti atvejus, kai sukeičiami prekių brūkšniniai kodai. Parduotuvėse, kuriose ši technologija įdiegta, sukčiavimo atvejų sumažėjo daugiau nei 30 proc.
Sprendimą „ScanWatch Retail Suite“ prekybos technologijų bendrovė „Neto Baltic“ sukūrė kartu su technologijų įmone „Agmis“. Prieš pradedant jį plačiau diegti „Maximos“ parduotuvėse, sistema beveik dvejus metus buvo išbandoma ir tobulinama kartu su prekybos tinklo atstovais. Įgyvendinus projektą Lietuvoje, svarstoma sprendimą pritaikyti ir kitose Baltijos šalyse.
„Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė teigia, kad savitarnos kasose dažniausiai susiduriama su atvejais, kai pirkėjas sąmoningai pasirenka pigesnės prekės kodą, nors iš tiesų perka brangesnę prekę. Vieno tokio pažeidimo padaryta žala gali siekti nuo kelių iki kelių šimtų eurų. Pasak jos, parduotuvėse, kuriose naudojamas dirbtinio intelekto sprendimas, tokių atvejų sumažėjo beveik trečdaliu.
Galimiems sukčiavimo atvejams nustatyti ir užkirsti jiems kelią prekybos tinklas naudoja įvairias priemones: vaizdo stebėjimo sistemas, dirbtiniu intelektu paremtas programas ir prekių likučių kontrolę. Aptikus neatitikimų, nagrinėjamos jų priežastys. Dirbtinio intelekto sprendimas papildo šias priemones ir padeda apsaugos darbuotojams atkreipti dėmesį į galimus pažeidimus.
Technologija keičiasi kartu su parduotuvių patirtimi
„Neto Baltic“ su partneriais sprendimą „ScanWatch Retail Suite“ kuria nuo 2019 metų. Bendradarbiavimas su prekybos tinklu suteikia galimybę technologiją pritaikyti realioms parduotuvių darbo sąlygoms ir tobulinti ją atsižvelgiant į praktikoje kylančias situacijas.
E. Vareikytė nurodo, kad sprendimas pasirinktas įvertinus partnerių patirtį ir galimybę tiesiogiai dirbti su Lietuvoje veikiančia kūrėjų komanda. Kadangi parduotuvėse pasitaiko iš anksto nenuspėjamų atvejų, įrankis turi būti nuolat tobulinamas. Prekybos tinklui svarbu, kad kūrėjai atsižvelgtų į darbuotojų pastebėjimus ir pagal juos koreguotų sistemą.
„Maximos“ atstovės teigimu, vien technologijos įdiegimo nepakanka – būtina tinkamai pasirengti ir darbuotojams. Prieš pradedant naudoti sprendimą nustatoma, kaip turi būti reaguojama į sistemos pranešimus. Su šia tvarka supažindinami parduotuvėse dirbantys apsaugos darbuotojai, taip pat užtikrinama, kad jos būtų laikomasi.
„Neto Baltic“ vadovas Rokas Budvilaitis pasakoja, kad per ilgalaikį bandomąjį projektą kartu su „Maxima“ buvo iškelti konkretūs tikslai, įvertintos sprendimo galimybės ir išbandyti darbuotojų reagavimo procesai. Tai, anot jo, padėjo sklandžiai diegti sistemą kitose parduotuvėse. „Maximos“ komanda taip pat fiksuoja, kurie sistemos pranešimai pasitvirtino, o ši informacija naudojama dirbtinio intelekto modeliui tobulinti.
Technologija neturi apsunkinti atsiskaitymo
R. Budvilaitis pabrėžia, kad nuostolių prevencijos priemonės neturėtų trukdyti pirkėjams patogiai atsiskaityti savitarnos kasose. Bendrovės duomenimis, klaidingi sistemos suveikimai sudaro mažiau nei 4 proc. visų atsiskaitymų, kai perkamos nesupakuotos prekės.
Jei sistema pernelyg dažnai klystų, tai trukdytų ir pirkėjams, ir darbuotojams. R. Budvilaitis pažymi, kad skirtinguose prekybos tinkluose į įtartinus veiksmus reaguojama nevienodai: vienur prekių skenavimas iškart sustabdomas ir jį pratęsti gali tik darbuotojas, kitur pirkėjui leidžiama pačiam ištaisyti galimą klaidą.
Pavyzdžiui, jei vietoj bananų pasirenkamos bulvės, kasos ekrane gali pasirodyti klausimas, ar pirkėjas iš tiesų norėjo pasirinkti bananus. Toks sprendimas mažiau pailgina atsiskaitymą ir padeda išvengti konfliktų tarp pirkėjų bei darbuotojų. Taip nuostolių prevenciją siekiama suderinti su patogiu apsipirkimu.
