Kiaušiniai įprastai naudojami maistui, tačiau kai kurie sodininkai jiems pritaiko neįprastą paskirtį. Rudenį žalią, nepažeistą kiaušinį jie užkasa žemėje, o pavasarį toje vietoje sodina daržoves. Šio metodo šalininkai mano, kad kiaušiniui yrant dirvožemis palaipsniui papildomas dalimi augalams reikalingų medžiagų, rašo fakt.pl.
Vis dėlto tai nėra greitai veikianti trąša. Kiaušinio užkasimą reikėtų vertinti tik kaip papildomą pagalbą augalams, o ne įprasto tręšimo pakaitalą.
Kuo dirvožemiui gali būti naudingas kiaušinis?
Sodininkai dažnai naudoja įvairias virtuvės atliekas: į kompostą keliauja kiaušinių lukštai, daržovių žievelės, kavos tirščiai ir kitos organinės medžiagos. Žalio kiaušinio įkasimas tiesiai į žemę – retesnis, tačiau panašia idėja paremtas būdas.
Kiaušinyje yra kalcio, fosforo ir azoto. Patekęs į dirvą jis pradeda irti, todėl šios medžiagos išsiskiria ne iškart, o palaipsniui. Kalcis svarbus augalų bei vaisių vystymuisi, fosforas padeda šaknims augti ir prisideda prie žydėjimo, o azotas reikalingas žaliosioms augalo dalims, ypač lapams ir ūgliams.
Skylant kiaušiniui į dirvožemį patenka ir organinių medžiagų. Tačiau procesas vyksta lėtai, todėl tokio būdo poveikis negali prilygti įprastoms greičiau veikiančioms trąšoms.
Kaip kiaušinį užkasti, kad nekiltų problemų?
Norint išbandyti šį metodą, reikėtų iškasti maždaug 10–15 centimetrų gylio duobę. Į jos dugną dedamas žalias kiaušinis, jis užberiamas keliais centimetrais žemės, o tuomet sodinamas pasirinktas augalas.
Kiaušinis turi būti sveikas, o jo lukštas – neįtrūkęs. Jei turinys išbėgtų iš karto, gali atsirasti nemalonus kvapas ir padidėti tikimybė privilioti gyvūnus.
Kiaušinio kvapą gali pajusti katės, šunys, lapės ir ežiai. Per sekliai užkastą kiaušinį jie gali mėginti iškasti, taip pažeisdami lysvę ar gėlyną.
Kuriems augalams taikomas šis metodas?
Dažniausiai kiaušinį siūloma užkasti po augalais, kuriems augant reikia daugiau maistinių medžiagų. Tarp jų minimi pomidorai – aktyvaus augimo, žydėjimo ir vaisių mezgimo laikotarpiu jiems reikalingi įvairūs elementai, todėl yrantis kiaušinis gali būti papildomas jų šaltinis.
Šis būdas taip pat siejamas su paprikų ir baklažanų auginimu. Šiems augalams svarbus kalcis, dalyvaujantis augalų audinių ir šaknų sistemos vystymesi.
Kiaušinis gali būti užkasamas ir auginant kopūstus, brokolius bei žiedinius kopūstus. Palaipsniui išsiskiriančias medžiagas gali panaudoti ir kai kurios šakninės daržovės.
Tokį metodą galima taikyti ir agurkams bei bulvėms. Pastarosioms, be kitų medžiagų, svarbus fosforas, prisidedantis prie augalų vystymosi.
Vien kiaušinio augalams nepakaks
Nors žalio kiaušinio įkasimas gali atrodyti kaip paprastas būdas papildyti dirvą, jis nėra visavertė trąša. Kiaušinis suyra lėtai, todėl jo sudėtyje esančios medžiagos augalams tampa prieinamos palaipsniui.
Todėl šį metodą galima laikyti tik papildoma parama, tačiau jis neturėtų pakeisti tinkamo tręšimo ir įprastos augalų priežiūros. Netinkamai užkastas kiaušinis gali skleisti nemalonų kvapą arba privilioti gyvūnus.
Jei nuspręsite šį būdą išbandyti, svarbiausia kiaušinį įkasti pakankamai giliai ir pasirūpinti, kad jo lukštas nebūtų pažeistas.
Lukas Zajančauskas – ROC.lt portalo redaktorius. Jis rūpinasi, kad skaitytojus pasiektų aiškios, aktualios ir lengvai suprantamos naujienos.