Kaip ugdyti motyvuotus, pinigų vertę ir atsakomybę suprantančius vaikus, kai jiems materialiai nieko netrūksta? Bendrovės KRS vadovas, verslininkas Paulius Grigas mano, kad viena dažniausių šiuolaikinių tėvų klaidų – dėl patogumo suteikti vaikams neribotą prieigą prie technologijų ir skubėti tenkinti jų norus.
Tris vaikus auginantis P. Grigas pripažįsta, kad išlaikyti atžalų motyvaciją ir apsaugoti jas nuo nuolatinio išorinio triukšmo nėra paprasta. Jis pasakoja apie šeimoje taikomas taisykles, požiūrį į kišenpinigius ir įsitikinimą, jog vaikams būtinos aiškios ribos bei gebėjimas išgirsti atsakymą „ne“.
Pasak verslininko, priklausomybė nuo ekranų neretai prasideda nuo tėvų pasirinkimų. Norėdami ramybės ar kelių laisvų minučių, jie vaikui įduoda telefoną arba planšetę.
P. Grigas prisimena, kad panašią klaidą su jaunėle dukra šeima padarė jai esant trejų. Restorane mergaitei duodavo planšetę su animaciniais filmukais, kad ji ramiai sėdėtų. Kai paaiškėjo, jog ekranų ji ima reikalauti skandalais, tėvai nusprendė jų atsisakyti ir dukrai pasakė, kad filmukai „išvažiavo“. Kitą vasarą restorane ji jau piešė, žaidė su kitais vaikais ir ekranų nepasigedo.
Verslininko teigimu, tėvai dažnai renkasi mažiausio pasipriešinimo kelią, tačiau dėl to kilusi problema tenka ne vaikui. Jo manymu, būtent suaugusieji sukuria priklausomybę nuo įrenginio, o vėliau stebisi, kodėl vaikas be telefono negali ramiai būti automobilyje ar svečiuose.
Kišenpinigiai skiriami ne už gerą elgesį
Kalbėdamas apie vaikų finansinį raštingumą, P. Grigas sako, kad jo šeimoje nėra nustatytos savaitinės ar mėnesinės kišenpinigių sumos. Pinigai, jo įsitikinimu, turi būti siejami su konkrečiu poreikiu, o ne dalijami vien iš įpročio.
Vaikai maistą į mokyklą atsineša iš namų, o po pamokų eina namo, todėl šeima neskatina kasdien lankytis kavinėse ir pirkti gėrimų ar smulkmenų. Pinigų jie gauna konkrečioms veikloms ir renginiams, pavyzdžiui, kai vyresnioji dukra su draugėmis eina pavalgyti į mieste esantį centrą arba į kiną.
P. Grigas mano, kad pinigų mokėjimas už tai, jog vaikas yra „geras“, arba už įprastas namų pareigas nėra tinkamas būdas mokyti finansų. Toks požiūris, jo teigimu, nepadeda suprasti, kaip uždirbami pinigai.
Pasiturinčiose šeimose vaikams perteikti darbo ir uždirbto euro vertę gali būti ypač sudėtinga, nes daugelis dalykų jiems lengvai pasiekiami. Vis dėlto svarbų vaidmenį, pasak verslininko, gali atlikti pačių vaikų iniciatyva ir noras išbandyti savo jėgas.
Jo vyresnioji dukra, būdama 11–12 metų, pati ėmėsi verslumo. Gyvendama Amerikoje ji gamino papuošalus ir juos pardavinėjo internete bei siūlė žmonėms savo rajone. Vėliau kepė keksiukus, o dabar drabužius parduoda platformoje „Vinted“. Būdama 15-os ji jau supranta, kas yra balansas ir pelnas, taip pat gali pasiskolinti iš tėvo pinigų ir laiku juos grąžinti. P. Grigas pabrėžia, kad visa tai kilo iš dukros vidinio noro, o ne tėvų spaudimo.
Vaikų norai šeimoje nėra tenkinami automatiškai
P. Grigo šeimoje vaikų prašymai nėra nei iškart patenkinami, nei automatiškai atmetami. Tėvai stengiasi kartu išsiaiškinti, kodėl konkretaus daikto norima, kokią naudą jis suteiktų ir kokių pasekmių galėtų turėti toks pasirinkimas.
Jei vaikas prašo plastikinio ir menkaverčio daikto, su juo aptariama, kad jis gali suteikti vos penkių minučių pasitenkinimą, tačiau vėliau atsidurti šiukšlyne ir teršti gamtą. Tokiais pokalbiais, pasak verslininko, siekiama vaikams parodyti platesnį sprendimų kontekstą, o ne apsiriboti paprastu atsakymu „taip“ arba „ne“.
Tokie pokalbiai turėtų padėti atžaloms atsakingiau vartoti ir suprasti, kad kiekvienas pasirinkimas turi kainą. Ji ne visada išreiškiama pinigais – kartais už sprendimą mokama laiku, darbu arba atsisakant kitų galimybių.
Apibendrindamas savo požiūrį į auklėjimą ir finansinį raštingumą, P. Grigas kaip svarbiausią principą įvardija mintį, kad gyvenime nieko nebūna už dyką. Jo teigimu, jaunimas dažnai susivilioja „nemokamais“ daiktais, akcijomis ar dovanomis, tačiau nemokamas gėrimas ar daiktas gali būti reklama, už kurią vėliau potencialiai sumoka pats žmogus arba jo tėvai. Verslininkas mano, kad pasaulyje už viską galiausiai atsiskaitoma laiku, darbu arba pinigais, o šio mechanizmo supratimas tampa svarbia apsauga ateityje.
