Nuo kitų metų pacientams nemokamai gauti gydymo paslaugas privačiose įstaigose gali būti sudėtingiau. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pranešė, kad 2027-aisiais privačioms gydymo įstaigoms numatoma skirti 34 mln. eurų mažiau nei šiemet. Šios lėšos būtų perduotos valstybinėms ligoninėms, tačiau privačiojo sektoriaus atstovai įspėja, kad dėl to pacientų eilės gali pailgėti.
Jau dabar kai kurių specialistų konsultacijų žmonės laukia mėnesius. Šiaulių ligoninės gydytojos hematologės Astos Povilauskienės konsultacijos pacientams tenka laukti 6–7 mėnesius. Viena kalbinta moteris pasakojo pulmonologo konsultacijos laukusi keturis mėnesius, kita teigė dėl odos problemų užsiregistravusi tik sausio viduriui.
Kai valstybinėse ligoninėse tenka laukti per ilgai, pacientai ieško pagalbos privačiose klinikose. Žmonės sako, kad tokia galimybė svarbi, nes patekti pas kai kuriuos specialistus, ypač neurologus, esą labai sunku net tuomet, kai sveikatos problema tampa ūmi.
Daugiau pinigų būtų skiriama valstybinėms ligoninėms
Sveikatos apsaugos ministerija rengia naują paslaugų apmokėjimo tvarką. Pagal ją valstybinėms gydymo įstaigoms būtų teikiamas prioritetas, o privačios klinikos papildomą finansavimą galėtų gauti tik tais atvejais, kai viešasis sektorius nepajėgtų užtikrinti konkrečių paslaugų.
L. Kukuraitis teigė, kad viešasis sektorius turėtų būti sveikatos priežiūros sistemos pagrindas ir užtikrinti kasdienes paslaugas visai visuomenei. Ministro skaičiavimu, dėl naujos tvarkos privačios gydymo įstaigos netektų 34 mln. eurų.
Šiaulių ligoninės direktorius Darius Praninskas tikisi, kad papildomas finansavimas valstybinėms įstaigoms pagerins paslaugų prieinamumą ir leis sistemai veikti efektyviau.
Ar 34 milijonai iš tiesų pakeis padėtį?
Vis dėlto abejojama, ar papildomos lėšos iš esmės išspręs ligoninių problemas. 34 mln. eurų sudaro beveik trečdalį Vilniaus universitetinės ligoninės metinio biudžeto, kuris siekia 90 mln. eurų.
Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė šį finansavimą, įvertinus didelę įstaigos infrastruktūrą, pavadino lašu jūroje. Ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas pabrėžė, kad net ir nedidelis papildymas gali būti reikšmingas, nes susilpnėjus viešajam sektoriui regionuose didėtų sergamumo ir mirtingumo problemos.
Privačių gydymo įstaigų atstovai teigia, kad lėšas iš jų perdavus valstybinėms ligoninėms pacientai gali netekti dalies paslaugų. „Melivos“ vykdančioji direktorė Laura Penikienė nurodė, kad kardiochirurginės operacijos ir širdies stimuliatorių implantavimas iki šiol buvo prieinami ir privačiose įstaigose, tačiau ateityje šios paslaugos liktų tik valstybinėse.
Kai kurių paslaugų privačiame sektoriuje mažės
Ministras pripažįsta, kad privačiose įstaigose tam tikrų paslaugų bus teikiama mažiau. Jis išskyrė slaugą namuose, dalį magnetinio rezonanso tyrimų ir dar kelias paslaugas, tačiau teigė, kad sumažėjimas siektų procentus.
Ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius tikino, kad viešajame sektoriuje būtų sukurta tiek pat papildomų vietų, todėl bendras paslaugų vietų skaičius sistemoje nesumažėtų.
Valstybinės ligoninės taip pat tikisi, kad didesnis finansavimas paskatins medikus sugrįžti į viešąsias gydymo įstaigas. Tačiau L. Penikienė teigė, jog gydytojai į tokius lūkesčius žiūri skeptiškai ir mano, kad reforma gali skatinti ieškoti galimybių emigruoti, o ne grįžti į neefektyviai veikiančias įstaigas.
Naujoji privačių klinikų paslaugų apmokėjimo tvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų. Šiuo metu ją rengia Sveikatos apsaugos ministerija.
