Lietuvos sportinių šokių bendruomenę ir visą šalį šių metų kovo 9-osios vakarą pasiekė skaudi žinia – eidamas 91-uosius metus mirė legendinis šokėjas, treneris, gydytojas ir Kauno miesto garbės pilietis Česlovas Norvaiša.
Nors nuo atsisveikinimo su iškiliu žmogumi praėjo nemažai laiko, o Lietuvoje jau buvo paminėtos Vėlinės, jo atminimas išlieka gyvas. Petrašiūnų kapinėse esanti kapavietė liudija, kad pagarba Česlovui Norvaišai niekur nedingo.
Kapavietė – be pompastikos
Po Vėlinių aplankius Česlovo Norvaišos kapą, matyti tvarkinga, rami ir santūri aplinka. Kapavietė nėra ištaiginga, tačiau akivaizdu, kad ji kruopščiai prižiūrima.
Priekyje stovi šviesaus medžio kryžius. Prie jo pritvirtintoje nedidelėje lentelėje nurodytas velionio vardas, pavardė ir gyvenimo metai: „Česlovas NORVAIŠA 1935–2026“.
Šalia kryžiaus pagrindo pastatytas didelis juodas stiklinis žibintas, kuriame dega žvakės. Prie kapo taip pat matyti keli papildomi žibintai su metaliniais arba stikliniais dangteliais, skleidžiantys prislopintą šviesą.
Kapą puošia baltos gėlės. Ant žemės padėta pusrutulio formos kompozicija iš baltų rožių ir smulkių žiedų. Prie jos pritvirtinta juostelė su užrašu „Kauno miesto savivaldybė“. Gėlių taip pat išdėliota abipus didžiojo žibinto.
Kapavietė yra ramioje, pušų apsuptoje Petrašiūnų kapinių vietoje. Aplinkui matyti kiti kapai, medžiai, natūrali miško paklotė ir rudeninis peizažas, dar labiau sustiprinantys tylos pojūtį.
Indėlis, kurio nepamirš
Per ilgą gyvenimą Česlovas Norvaiša padarė didelę įtaką Lietuvos kultūrai ir sportui. Kartu su žmona Jūrate Norvaišiene jis kūrė Lietuvos sportinių šokių istoriją, įkūrė ansamblį „Sūkurys“, organizavo garsų konkursą „Gintarinė pora“ ir ugdė ne vieną šokėjų kartą.
Jo darbai ir indėlis į Lietuvos sportinius šokius bei Kauno gyvenimą išliks svarbūs. Prie kapo degančios žvakės primena, kad Česlovo Norvaišos atminimas tebėra saugomas ir branginamas.
