Storosios žarnos vėžys Lietuvoje kasmet nustatomas maždaug 1 500–1 700 žmonių. Kauno klinikose pacientams siūlomos įvairios šios ligos diagnostikos ir gydymo galimybės – nuo prevencinės programos bei endoskopinių tyrimų iki minimaliai invazinių, atvirų ir robotinių operacijų bei individualiai parenkamo sisteminio gydymo.
Medikai pabrėžia, kad liga dažnai prasideda nepastebimai. Kuo anksčiau ji nustatoma, tuo daugiau galimybių ją sėkmingai gydyti.
Į storosios žarnos vėžį gali signalizuoti neaiškus svorio kritimas, kraujas tuštinantis, mažakraujystė, pilvo skausmas ar pūtimas, ilgai trunkantis viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir nuolatinis nuovargis. Tačiau ankstyvoje stadijoje žmogus gali nejausti jokių negalavimų, todėl svarbiu ankstyvosios diagnostikos įrankiu išlieka prevencinė programa.
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriaus vadovas doc. Dalius Petrauskas pažymi, kad anksti diagnozavus ligą pacientui galima pasiūlyti daugiau gydymo būdų, o prognozė gali būti palankesnė.
Kas gali dalyvauti prevencinėje programoje?
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta 50–74 metų vyrams ir moterims. Norint joje dalyvauti, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis paskiria pirmąjį tyrimą – imunocheminį slapto kraujo testą išmatose, vadinamą iFOBT.
Tyrimo metu ieškoma akimi nematomo kraujo pėdsakų, kurie gali būti vienas ankstyvų vėžio arba ikivėžinių pokyčių požymių. Vis dėlto teigiamas iFOBT atsakymas savaime nereiškia, kad žmogus serga vėžiu.
Tokiu atveju pacientas siunčiamas atlikti kolonoskopijos. Jos metu gydytojai gali apžiūrėti storąją žarną, pašalinti aptiktus polipus ar kitus darinius ir, jei reikia, paimti audinio mėginį ištyrimui.
Kauno klinikose kolonoskopija dažniausiai atliekama taikant bendrinę intraveninę nejautrą: procedūros metu pacientas miega, o jo būklę nuolat stebi anesteziologų komanda. Siekiant sutrumpinti tyrimų laukimo laiką, įstaigoje atidaryti papildomi endoskopijų kabinetai ir pailgintas jų darbo laikas. Pacientams, turintiems gydytojo siuntimą, planinė kolonoskopija šiuo metu dažniausiai paskiriama per 2–3 savaites, teigia doc. D. Petrauskas.
Gydymas parenkamas pagal ligos ypatumus
Nustačius storosios žarnos vėžį, Kauno klinikose gali būti taikoma chirurgija, spindulinė terapija, chemoterapija, imunoterapija, taikinių ir biologinė terapija. Prireikus atliekamos ir minimaliai invazinės abliacijos, kuriomis sunaikinamas naviko audinys.
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė prof. Rasa Jančiauskienė nurodo, kad gydymo planas priklauso nuo ligos išplitimo, naviko biologinių savybių ir paciento sveikatos būklės. Kai kuriais atvejais gydymas pradedamas dar prieš operaciją.
Priešoperacinis gydymas gali sumažinti naviką ir sudaryti geresnes sąlygas vėlesnei operacijai. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti derinama chemoterapija, imunoterapija, spindulinis gydymas ir chirurgija.
Per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė ir operacinis gydymas. Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Abdominalinės chirurgijos gydytojas koloproktologas doc. Paulius Lizdenis teigia, kad daugeliui pacientų storosios žarnos operacijos atliekamos laparoskopiniu būdu. Sudėtingesniais tiesiosios žarnos vėžio atvejais gali būti pasitelkiama robotinė chirurgija.
Minimaliai invazinės operacijos paprastai mažiau traumuoja organizmą, todėl pacientai greičiau atsigauna ir trumpiau būna ligoninėje. Po operacijos į namus galima būti išrašytam po 3–5 parų, o į darbą grįžti po 3–6 savaičių.
Pacientams neretai nerimą kelia stomos galimybė. Tačiau, pasak doc. P. Lizdenio, ji reikalinga ne kiekvienu atveju. Sprendimas priklauso nuo naviko vietos, operacijos pobūdžio, žarnyno būklės ir kitų aplinkybių. Kai kuriems pacientams stoma gali būti laikina.
Net išplitusi liga ne visada užkerta kelią operacijai
Gydymo pasirinkimas išlieka ir ligai išplitus. IV stadijos storosios žarnos vėžys ne visada reiškia, kad chirurginis gydymas negalimas. Jei metastazių yra nedaug ir liga išplitusi ribotai, kai kuriems pacientams galima pašalinti ne tik pirminį naviką, bet ir metastazes.
Tokiais atvejais chirurginis gydymas gali būti derinamas su sistemine terapija – chemoterapija, taikinių terapija ar imunoterapija.
Kauno klinikose gydymo planą aptaria daugiadalykė specialistų komanda. Joje dirba chirurgai, onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, radiologai, patologai, gastroenterologai, branduolinės medicinos gydytojai ir, prireikus, kitų sričių specialistai. Per metus čia gydoma apie 1300–1500 storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų.
Specialistai pabrėžia, kad net ir tobulėjant diagnostikai bei gydymui svarbiausia galimybe išlieka patikra dar prieš atsirandant simptomams. Dalyvavimas prevencinėje programoje gali padėti ligą nustatyti anksčiau.
