Vokietijoje sulaikius buvusį Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovą ir jo biuro vadovą, įtariamus valstybės išdavyste bei šnipinėjimu, Lietuvos žvalgybos institucijos pabrėžia nuolat vertinančios savo pareigūnų patikimumą ir lojalumą. Duomenų apie tai, kad esami ar buvę Lietuvos saugumo pareigūnai būtų neteisėtai perdavę įslaptintą informaciją priešiškoms žvalgybos tarnyboms, nėra nustatyta.
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) teigimu, kandidatų į tarnybą vertinimas vyksta keliais etapais. Jo metu nagrinėjamos asmens savybės, profesiniai gebėjimai, motyvacija, kvalifikacija, psichologinis pasirengimas ir aplinkybės, galinčios padidinti pažeidžiamumą.
Kai kandidatui būtina gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija arba ją peržiūrėti, papildoma patikra atliekama pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą. Atrankos procese taip pat gali būti naudojamas poligrafas.
AOTD Eltai nurodė, kad sprendimas priimti žmogų į tarnybą ir suteikti jam prieigą prie įslaptintos informacijos priimamas tik tada, kai nelieka abejonių dėl jo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) informavo, kad patikros vykdomos remiantis Žvalgybos, Valstybės ir tarnybos paslapčių, Korupcijos prevencijos bei Poligrafo naudojimo įstatymais. Departamento teigimu, konkrečios patikros priemonės ir metodai neviešinami.
Pareigūnų patikimumas vertinamas ir po priėmimo į tarnybą
AOTD pabrėžia, kad tarnaujančių pareigūnų lojalumo ir patikimumo vertinimas nėra vienkartinė procedūra. Darbuotojams teikiamos rekomendacijos, reguliariai atnaujinama informacija apie grėsmes ir aplinkybes, galinčias didinti jų pažeidžiamumą.
Prieiga prie jautrių duomenų suteikiama tik pagal būtinybę
Prieiga prie jautrios ar įslaptintos informacijos, pasak AOTD, yra griežtai reglamentuota. Tokius duomenis gali gauti tik tie žvalgybos pareigūnai, kuriems jie būtini konkrečioms užduotims vykdyti.
Visiems žvalgybos pareigūnams taikomi aukšti saugumo reikalavimai, o ypač griežta kontrolė taikoma dirbantiems su jautria informacija. Atsižvelgiant į suteiktų prieigų apimtį ir disponuojamų duomenų pobūdį, gali būti taikomos papildomos kontrolės priemonės.
Departamentas taip pat nuolat peržiūri saugumo procedūras ir jas pritaiko prie besikeičiančios saugumo aplinkos, technologinių naujovių bei kitų aplinkybių. Pareigūnai tobulina kompetencijas, gali konsultuotis ir gauti informacijos apie naujas grėsmes.
Vokietijoje sulaikyti du buvę BND pareigūnai
ELTA primena, kad spalio 6 d. Vokietijoje buvo sulaikytas 1998–2005 m. Federalinei žvalgybos tarnybai vadovavęs Augustas Hanningas ir jo buvęs biuro vadovas Manfredas D. Jiems pareikšti įtarimai dėl valstybės išdavystės ir šnipinėjimo.
Vokietijos federalinės prokuratūros duomenimis, įtariama, kad 2012–2026 m. Manfredas D., pasinaudodamas savo pareigomis, gaudavo konfidencialią informaciją ir už atlygį perduodavo ją A. Hanningui. Tyrėjai mano, kad per kelerius metus galėjo būti perduota apie 2 tūkst. dokumentų, iš kurių daugelyje buvo BND vidaus reikmėms skirta įslaptinta informacija.
Prokurorai taip pat įtaria, kad A. Hanningas šią įslaptintą žvalgybinę informaciją pasitelkė rengdamas analizę užsienio žvalgybos tarnybos pareigūnui. Tačiau kol kas neaišku, ar medžiaga iš tiesų pasiekė numatytą gavėją.
Atskiras tyrimas pradėtas po to, kai 2025 m. rugsėjį, vykdant kitą tyrimą, buvo atlikta krata A. Hanningo valdose. Per ją rasta informacija paskatino pareigūnus pradėti naują tyrimą.
Estijos saugumo vadovas už šnipinėjimą nuteistas daugiau nei 12 metų
2009 metais Estijoje už šnipinėjimą Rusijai ir tėvynės išdavimą dvylikos su puse metų laisvės atėmimo bausme nuteistas Hermanas Simmas. Eidamas Estijos gynybos ministerijos saugumo vado pareigas, jis daugiau kaip dešimtmetį Rusijos užsienio žvalgybai teikė karinius duomenis.
Manoma, kad H. Simmas buvo užverbuotas 1995 metais. Tuo metu jis galėjo Rusijai atskleisti svarbią NATO kodavimo techniką.
